Kodėl dažnai išbėga ašaros be aiškios priežasties

Daugelį žmonių kartais erzina situacijos, kai akys ima „vandenytis“ arba ašaros tiesiog bėga be aiškios emocinės, fizinės ar aplinkos dirgiklio priežasties. Tokios spontaniškos ašaros gali pasirodyti netikėtai tiek lauke, tiek patalpoje, ir dažniausiai sukelia klausimų apie sveikatą ar emocinę būklę. Kodėl kartais ašarojame net ir nesijausdami liūdni, išgąsdinti ar sujaudinti? Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias priežastis, kodėl išbėga ašaros be akivaizdžios priežasties, pateiksime mokslinius paaiškinimus ir svarbius patarimus.

Kaip susidaro ašaros?

Ašaros – tai daugiau nei emocijų išraiška. Akys išskiria ašaras nuolat, net jei to nejaučiame. Jos reikalingos akies paviršiaus drėkinimui, apsaugai nuo išorinių dirgiklių, infekcijų prevencijai ir regėjimo aiškumui palaikyti. Ašarų gamybą reguliuoja sudėtingos mechanizmai: pagrindinės ašarų liaukos, esančios viršutiniame akies voke, bei papildomos liaukelės. Ašarų ištekėjimą į aplinką arba į nosį per ašarų lataką dažniausiai kontroliuoja subtilūs nervų impulsai.

Dažniausios spontaniško ašarojimo priežastys

Neretai žmonės nustemba pajutę ašarų drėgmę, nors neturi nei fizinės, nei emocinės prielaidos jų išsiskyrimui. Tačiau staiga „subėgančios“ ašaros dažnai susijusios su šiais aspektais:

1. Sausų akių sindromas

Paradoksalu, tačiau viena dažniausių priežasčių, kodėl teka ašaros, yra akių sausumas. Kai akims trūksta pakankamo drėgmės sluoksnio, akies paviršius ima dirginti, o organizmas reaguoja gamindamas refleksines „kompensacines“ ašaras. Jos greitai nuteka, nesudarydamos stabilios plėvelės, tad akys ir toliau lieka sausos. Sausų akių sindromas ypač dažnas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems autoimuninėmis ligomis ar dažnai naudojantiems kompiuterį.

2. Akių arba kvėpavimo takų alergijos

Akių junginės arba bendra kvėpavimo takų alergija gali sukelti padidėjusį ašarojimą dėl padidėjusio jautrumo aplinkos veiksniams: dulkių, žiedadulkių, augintinių pleiskanų, pelėsių. Tai dažniau pasitaiko tam tikru sezonu arba veikiant specifiniams alergenams, o ašarojimą lydi niežėjimas, paraudimas, čiaudulys.

3. Šalti ar vėjingi orai

Staigus akių kontaktas su šalčiu ar vėju dirgina paviršinį akies sluoksnį, todėl ašarų liaukos „įsijungia“ refleksiškai – apsaugoti ir pamaitinti akies gleivinę. Kai kuriems žmonėms tai vyksta net ir trumpam išėjus į lauką, ypač žiemą.

4. Ašarų latakų užsisikimas

Ašarų latakai paprastai nuteka ašaras iš akies kampučio į nosį. Kai šie latakai susiaurėja ar užsikemša (dėl infekcijų, uždegimų ar anatominių pakitimų), ašaros sunkiai pasišalina ir pradeda bėgti žemyn veidu. Tai ypač dažna vyresniems suaugusiesiems.

5. Dirginantys veiksniai aplinkoje

Akių dirginimą gali sukelti ryškios šviesos, dūmai, tam tikros cheminės medžiagos, lašiukai bei kosmetika. Organizmas siekia tokius dirgiklius pašalinti, todėl išsiskiria papildomos „gynybinės“ ašaros.

Emocinis ir neurologinis aspektas

Nors dažniausiai ašaros asocijuojasi su emocijomis, kartais centrinės nervų sistemos veiklos svyravimai ar tam tikri neurologiniai sutrikimai taip pat gali sukelti perteklinį ašarojimą. Tai retesnės, tačiau svarbios priežastys:

• Padidėjęs jautrumas dėl streso, nerimo ar depresijos. Kartais emocijos būna paslėptos ar neišreikštos žodžiais, tad organizmas reaguoja fiziškai.
• Tam tikros neurodegeneracinės ligos (pvz., Parkinsono liga, veido nervo pažeidimai) gali paveikti ašarų sekrecijos centrą smegenyse.
• Vaistų pašaliniai poveikiai. Kai kurie antidepresantai, antihistamininiai, dekongestantai arba akių lašai gali daryti įtaką ne tik akies drėkinimui, bet ir ašarų latako funkcijai.

Mitai apie „be priežasties“ ašaras

Kalbant apie spontanišką ašarojimą, verta paneigti kelis dažnus mitus. Pirma, ašaros ne visada reiškia emocinę problemą – daugelis jų yra fiziologinės kilmės, susijusios su akies apsauga ar higiena. Antra, savaime bėgančios ašaros nebūtinai rodo rimtą ligą – dažniausiai tai pervargusios ar sudirgusios akies ženklas. Trečia – nors moterys linkusios dažniau kalbėti apie ašarojimą, vyrai taip pat turi lygias ašarų išsiskyrimo sistemas, tad reiškinys nepriklauso nuo lyties.

Kada verta susirūpinti?

Jeigu ašaros pradėjo bėgti dažniau nei įprasta, lydi kiti simptomai – skausmas, paraudimas, pūliavimas, stiprus žvairumas arba regėjimo pablogėjimas, būtina pasitarti su gydytoju. Taip pat rekomenduojama kreiptis profesionalios konsultacijos, jei spontaniškas ašarojimas kelia diskomfortą, trukdo kasdienai ar yra susijęs su kitomis regėjimo ar neurologinėmis problemomis.

Kaip sumažinti nevalingą ašarojimą?

• Akių apsauga: Dėvėkite akinius vėjuotu ar saulėtu oru.
• Darbo pertraukos: Dažnai ilsėkitės, jei ilgai naudojate skaitmeninius prietaisus.
• Higiena: Venkite trintis akis nešvariomis rankomis, reguliariai keiskite pagalvės užvalkalus ir venkite dulkių ar plaukų aplinkoje.
• Dirbtinės ašaros: Pasikonsultavę su vaistininku ar gydytoju, galite naudoti dirbtinių ašarų lašus, ypač jei įtariate sausų akių sindromą.
• Venkite dirgiklių: Atsargiai naudokite naują kosmetiką, venkite dūmų ar stiprių kvapų, jei akys jautrios.

Išvada: kasdienis rūpestis akimis – svarbiausia prevencija

Nors dažnai pasirodančios ašaros gali kelti nerimą, dažniausiai jos – natūralus organizmo atsakas į dirgiklius ar akies sausumą. Retais atvejais jos tampa ženklu, kad reikia papildomos priežiūros ar gydytojo konsultacijos, ypač jei stipriai pablogėja regėjimas arba jaučiate papildomus nemalonius pojūčius. Svarbiausia – stebėti savo kūną, laikytis elementarios akių higienos ir nedvejoti kreiptis į specialistą, jei simptomai užsitęsia. Rūpinimasis akių sveikata padės išvengti ne tik nemalonaus ašarojimo, bet ir didesnių regos problemų ateityje.