Kodėl dažnai norisi giliau įkvėpti žiūrint televizorių

Ar jums kada nors teko pastebėti, kad sėdėdami priešais televizorių staiga pajuntate norą giliau įkvėpti? Šis reiškinys daugeliui atrodo keistas ar net nerimą keliantis. Vis dėlto, dažnas gilus kvėpavimas žiūrint televizorių yra gana paplitęs ir paprastai nereiškia rimtos sveikatos problemos. Straipsnyje išnagrinėsime, kodėl taip nutinka, kokie veiksniai tai lemia ir ar verta dėl to sunerimti.

Kas vyksta mūsų organizme, kai žiūrime televizorių?

Žiūrint televizorių mūsų kūnas dažniausiai atsiduria pasyvioje būsenoje: sėdime ilgą laiką, sumažėja fizinis aktyvumas, o kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir lėtesnis. Ilgalaikė tokia padėtis gali paveikti kvėpavimo sistemą ir sukelti norą periodiškai įkvėpti giliau. Tam įtakos turi ir psichologiniai, ir fiziologiniai veiksniai.

Paviršutiniškas kvėpavimas

Paprastai, kai atsipalaiduojame ir sėdime nejudėdami, mūsų kvėpavimas tampa paviršutiniškas – įkvepiame mažiau oro nei einant ar užsiimant kita aktyvia veikla. Tokia kvėpavimo forma – „krūtinės kvėpavimas“ – nesuteikia organizmui pakankamai deguonies, o kraujyje gali pradėti kauptis daugiau anglies dvideginio. Dėl šių pokyčių smegenys siunčia signalą kvėpavimo raumenims, skatinantį įkvėpti giliau ir papildyti organizmo deguonies atsargas.

Ilgas sėdėjimas ir kūno padėtis

Televizoriaus žiūrėjimo metu dažnai praleidžiame daug laiko sėdėdami be judesio. Ilgas sėdėjimas ypač palenkus liemenį ar kaklą, riboja diafragmos judesius – raumens, kuris atsakingas už gilų kvėpavimą. Tokiu atveju plaučiai „neišsikvepia“ pilnai. Dėl to natūraliai kyla poreikis kartais įkvėpti giliau, kad vėl atstatytumėte oro apykaitą ir sumažintumėte diskomfortą krūtinėje ar pilve.

Psichologiniai veiksniai – emocinė įtampa ir dėmesio koncentracija

Žiūrint televizorių, ypač susidūrus su įtemptomis ar emocingomis scenomis, visa mūsų dėmesio koncentracija krypsta į ekrane matomus vaizdus. Net ir poilsio metu mūsų kūnas reaguoja į matomas emocijas, muzikinį foną, netikėtus siužeto posūkius. Šie dirgikliai gali sukelti pasąmoninį streso ar nerimo atsaką, kuris pasireiškia pokyčiais kvėpavimo ritme.

„Susijaudinimo kvėpavimas“

Stebint intensyvias scenas, mūsų simpatinė nervų sistema aktyvuojasi taip, lyg būtume realiame veiksme. Nors tik fiziškai nedalyvaujame, organizmas gali reaguoti priklausomai nuo emocijų – kvėpavimas tampa dažnesnis, o apmažėjus įtampai, dažnai seką gilus atodūsis. Tai – natūrali iškrovos reakcija į stiprų įspūdį ar stresą.

Kvėpavimo refleksai ir atodūsiai – natūralūs kūno atsakai

Gilūs įkvėpimai ir atodūsiai nėra vien stresui ar deguonies trūkumui būdinga reakcija. Jie būtini palaikyti kvėpavimo sistemos lankstumą ir efektyvumą.

• Atodūsiai: Tai fiziologinis refleksas, kurio metu „prapakeliame“ alveoles – smulkesnius plaučių oro maišelius, apsaugodami juos nuo užgulimo. Žiūrint televizorių šis procesas dažnėja dėl mažo fizinio aktyvumo.
• Nervingas ar nuobodulio sukeltas įkvėpimas: Kai nuobodžiaujame ar jaučiame silpną nerimą, kartais kvėpuojame nereguliariai. Staigus gilus įkvėpimas gali būti kūno būdas susigrąžinti ritmišką kvėpavimą.

Kada dažnas gilus kvėpavimas turėtų kelti susirūpinimą?

Nors daugeliu atveju noras giliau įkvėpti žiūrint televizorių nėra pavojingas, svarbu atkreipti dėmesį į papildomus simptomus. Jei gilus kvėpavimas yra nuolat lydimas dusulio, krūtinės skausmo, širdies plakimo, svaigimo ar kitų nemalonių pojūčių – verta pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti kvėpavimo, širdies ar net nerimo sutrikimų požymis.

Kvėpavimo sutrikimų atpažinimas

• Nuolatinis gilus kvėpavimas nesant jokios aiškios priežasties
• Stiprus oro trūkumo jausmas, net ir ramybės būsenoje
• Lėtinis nuovargis, cianozė (mėlynavimas lūpų ar nagų), padažnėjęs širdies plakimas

Jei patiriate tokius simptomus, būtina pasitarti su sveikatos specialistu – ypač jei šie požymiai atsiranda ne tik žiūrint televizorių, bet ir kitų kasdienių veiklų metu.

Mitų paneigimas ir ekspertų rekomendacijos

Dažnas gilus įkvėpimas nėra visada pavojingas

Daugelis žmonių išsigąsta, manydami, kad dažni atodūsiai yra rimto kvėpavimo sutrikimo ženklas. Tačiau tai nėra tiesa, jei nėra kitų simptomų. Tai tiesioginio ryšio su ligomis neturi – dažnai tai paprasčiausias kūno būdas atsikvėpti ir atsigauti.

Kaip pagerinti kvėpavimą žiūrint televizorių?

• Darykite trumpas pertraukėles – kas 30–60 minučių atsistokite, prasitempkite ar apeikite po kambarį.
• Atkreipkite dėmesį į laikyseną – stenkitės sėdėti tiesiai, kad diafragma galėtų laisvai judėti.
• Išbandykite sąmoningo kvėpavimo pratimus – lėtas gilus kvėpavimas spaudžiant diafragmą padeda palaikyti natūralų kvėpavimo ciklą.
• Nepamirškite reguliariai vėdinti patalpų – šviežias oras pagerina deguonies cirkuliaciją.

Apibendrinimas

Norėti giliai įkvėpti žiūrint televizorių – įprasta ir dažniausiai nekenksminga reakcija į kūno būsena bei psichologinius dirgiklius. Tai susiję su paviršutinišku kvėpavimu, ilgalaikiu sėdėjimu ir natūraliais kvėpavimo refleksais. Į tokią būklę reiktų atkreipti dėmesį tik tuomet, jei ją lydi papildomi neįprasti simptomai. Svarbiausia – laikytis tinkamos kūno padėties, reguliariai judėti ir praktikuoti sąmoningą kvėpavimą. Pasirūpinkite, kad namuose būtų pakankamai gryno oro ir poilsio pertraukėlių – taip ne tik pagerinsite kvėpavimą, bet ir bendrą savijautą žiūrint mėgstamą televizijos turinį.