Kodėl dažnai peršti gerklę net be infekcijos

Nuolatinis, erzinantis gerklės perštėjimas – dažnas, bet dažnai nesuprantamas pojūtis. Daugeliui mūsų atrodo, kad gerklės diskomfortas visada susijęs su virusine ar bakterine infekcija, tačiau realybėje yra daugybė kitų priežasčių, kodėl gerklė ima perštėti net tuomet, kai jokių aiškių ligos požymių nėra. Suprasti šias priežastis svarbu ne tik todėl, kad padės tinkamai pasirinkti gydymą ar prevenciją, bet ir siekiant išvengti bereikalingų antibiotikų vartojimo. Aptarkime šią temą plačiau: nuo aplinkos poveikio ir alergijų iki netikėtų, kasdienių veiksnių.

Kas iš tikrųjų sukelia gerklės perštėjimą?

Gerklės perštėjimas iš esmės yra dirginimo ar uždegimo simptomas, kurį gali lemti įvairios priežastys. Tai – vienas jautriausių organizmo signalų, jog kažkas veikia gleivinę. Dažniausios neinfekcinės priežastys:

• alergijos
• sausumas
• refliuksas
• didelis oro užterštumas
• garsus ar dažnas kalbėjimas
• tam tikri maisto produktai ar gėrimai
• vaistai
• rūkymas ir pasyvus rūkymas
• psichologiniai veiksniai

Alergijos – viena dažniausių priežasčių

Sezoninės ar ištisus metus trunkančios alergijos dažnai pasireiškia besikartojančiu gerklės perštėjimu. Įkvėpus žiedadulkių, dulkių erkių, gyvūnų pleiskanų ar pelėsių sporų, kūnas reaguoja gamindamas histaminą – medžiagą, kuri sukelia gleivinės patinimą, išsausėjimą ir nemalonų perštėjimą. Skirtingai nei per infekciją, dažniausiai nebūna temperatūros ar stipraus skausmo, o simptomai linkę pasikartoti tuo pačiu metų laiku arba būnant tam tikrose patalpose.

Kaip atskirti alerginį nuo infekcinio gerklės perštėjimo?

• Alergijos atveju gerklę peršti ilgai, o simptomai būna stipresni ryte arba po kontakto su alergenu.
• Infekcijos metu dažnai pasireiškia papildomi simptomai – karščiavimas, jėgų trūkumas, bendros savijautos pablogėjimas.

Oro sausumas ir užterštumas

Sausas patalpų oras – ypač žiemą, kai veikia šildymas – vienas dažniausių neinfekcinio gerklės dirginimo priežasčių. Sausame ore sumažėja drėgmės, todėl nosies ir burnos gleivinė greičiau išdžiūsta, pradeda niežėti, kelia troškulį, atsiranda perštėjimo pojūtis.

Be to, oro užterštumas lauke ar viduje (dulkės, cheminiai garai, cigarečių dūmai) stipriai dirgina kvėpavimo takus. Ypač jautrūs yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių imunitetas silpnesnis.

Gastroezofaginis refliuksas – kai skrandžio rūgštis pasiekia gerklę

Dar viena dažna, bet dažnai nepastebima priežastis – gastroezofaginis refliuksas (GERL). Šiuo atveju skrandžio rūgštis kyla aukštyn į stemplę ir net iki gerklės. Tai dirgina gleivinę, dėl ko jaučiamas nuolatinis ar pasikartojantis gerklės perštėjimas, kartais kosulys, balso prikimimas, „gumulo“ jausmas gerklėje. Įdomu tai, kad GERL ne visada pasireiškia rėmens pojūčiu – kartais vienintelis simptomas būna būtent perštinti gerklė.

GERL rizikos veiksniai:

• antsvoris
• gausus, riebus ar aštrus maistas
• naktinis valgymas
• alkoholis, kava ir gazuoti gėrimai
• stresas

Balsas, stresas ir darbo specifika

Nuolat garsiai, ilgai kalbant – dirbant mokytoju, lektoriumi ar atlikėju – gleivinė džiūsta ir tampa jautri. Ypač jei tenka kalbėti sausame arba prirūkytame ore. Dažnas kalbėjimas bei stresas (pvz., viešų kalbų baimė) taip pat gali sukelti gerklės perštėjimą dėl dažnesnio kvėpavimo pro burną ir raumenų įtempimo.

Vaistai ir sveikatos būklės

Kai kurių vaistų šalutinis poveikis – išsausėjusi burna ir gerklės dirginimas. Dažniausi „kaltininkai“ – antihistamininiai preparatai, kraujospūdį mažinantys ar antidepresantai. Taip pat perštėti gerklę skatina burnos kvėpavimas nosies užgulimo metu, cukrinis diabetas (gali būti burnos sausumo priežastis), autoimuninės ligos (pvz., Sjogreno sindromas).

Rūkymas ir pasyvus rūkymas

Tabako dūmai – stipriausias nuolatinis gleivinės dirgiklis. Net jei nerūkote, bet dažnai būnate prirūkytose patalpose, kvėpavimo takai bus nuolat „atakuojami“ kenksmingomis medžiagomis, sukeliančiomis uždegimą ir sausumą. Ilgainiui tai didina riziką rimtesnėms kvėpavimo takų ligoms. Jei norite sumažinti arba visiškai pašalinti perštėjimo pojūtį – venkite rūkymo ir pasyvaus rūkymo.

Kai psichologinės priežastys sukelia fizinius simptomus

Nuolatinis stresas, nerimas ar depresija gali prisidėti prie gerklės dirginimo. Kai kurie žmonės tiesiogiai jaučia „gumulo gerklėje“ ar spaudimo pojūtį per svarbias gyvenimo akimirkas, egzaminus, pasirodymus. Šį reiškinį gydytojai vadina funkciniu ar psichogeniniu gerklės simptomu – fiziškai gerklę niekas nedirgina, tačiau nervinė įtampa sukelia raumenų įsitempimą ir diskomfortą.

Patarimai kaip sumažinti ar išvengti neinfekcinio perštėjimo

• Reguliariai drėkinkite patalpų orą, ypač šildymo sezono metu
• Venkite alergenų – dažnai valykite namus, keiskite patalynę, naudokite specialius filtrus
• Neperkraukite balso stygų, darykite pertraukėles
• Nerūkykite ir venkite rūkančiųjų aplinkos
• Stenkitės nevartoti per daug kavos, alkoholio, aštraus maisto, ypač prieš miegą
• Gerkite pakankamai skysčių – natūraliai drėkinama gleivinė bus atsparesnė dirgikliams
• Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 7-10 dienų, ypač jei atsiranda kitų požymių (skausmas, užkimimas, kraujas seilėse)

Dažni mitai apie gerklės perštėjimą

• Mitas: Nuolatinis perštėjimas reiškia būtinai infekciją.
  Faktas: Daugiau nei pusė atvejų priežastis yra neinfekcinė.
• Mitas: Jei padeda pastilės, rimta priežastis atmetama.
  Faktas: Pastilės tik laikinai mažina pojūtį, bet neišgydo priežasties.
• Mitas: Antibiotikai reikalingi visada, kai peršti gerklę.
  Faktas: Antibiotikai neveikia neinfekcinio ar virusinio dirginimo.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų perštėjimas nėra pavojingas, būtina pasitarti su gydytoju jei:

• gerklės perštėjimas ar skausmas nepraeina ilgiau kaip dvi savaites
• atsirado užkimimas ar balso pasikeitimas, trunkantis ilgiau nei savaitę
• yra rijimo sunkumų, kraujas seilėse ar stiprus svorio kritimas
• perštėjimą lydi pasikartojantis karščiavimas ar padidėję limfmazgiai

Išvada

Dažnas gerklės perštėjimas ne visada reiškia infekciją. Dažnai priežastys – aplinkos, gyvenimo būdo ar net psichologiniai veiksniai, kuriuos galima koreguoti be vaistų. Atsiradus nuolatiniam ar progresuojančiam diskomfortui, svarbu neignoruoti pojūčių ir, reikalui esant, pasikonsultuoti su gydytoju. Tik išsiaiškinus konkrečią priežastį, galima efektyviai sumažinti ar visai pašalinti šį erzinantį simptomą.