Kodėl dažnai svaigsta galva pokalbio metu

Galvos svaigimas pokalbio metu – netikėtas, dažnai nerimą keliantis pojūtis, galintis sutrikdyti net ir paprasčiausią pokalbį su artimu žmogumi ar kolega. Šis simptomas gali pasireikšti kaip lengvas apsvaigimo jausmas, trumpas nestabilumo pojūtis ar net galvos „tuštuma“. Nors daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, pasiteirauti apie priežastis ir išmokti jas atpažinti – svarbu norint geriau rūpintis savo sveikata. Aptarkime pagrindines priežastis, dažniausius mitus ir naudingus patarimus, kaip saugiai reaguoti, jei pokalbio metu dažnai svaigstate galva.

Pagrindinės galvos svaigimo priežastys pokalbio metu

Nervingumas ir psichologiniai veiksniai

Vienas iš dažniausių galvos svaigimo pokalbio metu faktorių – emocinis stresas. Net jei to patys neįtariate, socialinė įtampa – naujas pažįstamas, viešas kalbėjimas ar sudėtingas konfliktas – kūną paskatina išskirti streso hormonus (adrenaliną, kortizolį). Tai gali laikinai padidinti kraujospūdį, suaktyvinti kvėpavimą ir sukelti svaigstančios galvos pojūtį.

Nervingumas ar socialinė fobija stiprina šį efektą. Kai kito žmogaus dėmesys nukreiptas į jus, galite pradėti kvėpuoti greičiau bei paviršutiniškai, nejučia hiperventiliuodami. Tokiu atveju kyla lengvas deguonies trūkumas smegenyse, kas iššaukia galvos svaigimą, tirpimą ar net trumpalaikį regėjimo aptemimą.

Fiziologinės ir sveikatos problemos

Ne visada galvos svaigimo priežastys slypi emocijose ar streso lygmenyje. Kartais šis pojūtis signalizuoja apie fizinius organizmo sutrikimus ar sveikatai pavojingas būkles. Labiausiai paplitusios priežastys:

• Kraujospūdžio svyravimai. Staigus spaudimo sumažėjimas (ypač atsistojus arba staigiai pajudėjus) gali sukelti galvos svaigimą. Ilgai sėdėjus ir staiga pradėjus ilgiau kalbėti, kraujas gali trumpam nepasiekti smegenų pakankamu kiekiu.
• Anemija (mažakraujystė). Jei mažai geležies, kraujyje per mažai deguonį pernešančio hemoglobino, todėl net ir nedidelis nuovargis bei įtampa sukelia svaigimą.
• Hipoglikemija (mažas cukraus kiekis kraujyje). Jeigu ilgai nevalgėte ar patyrėte didelį fizinį ar emocinį krūvį, galvos svaigimas ypač pokalbio metu – būdingas simptomas.
• Dehidratacija. Nepakankamai išgėrus vandens, sumažėja kraujo tūris, suprastėja deguonies tiekimas, tad lengviau susidurti su galvos svaigimu.
• Vidaus ausies sutrikimai. Ausyje esančios pusiausvyros sistemos pakitimai (pvz., Menjero liga, otitas ar vestibiulinis neuritas) gali sukelti nežymų ar stiprų svaigulį bet kuriuo metu.

Kvėpavimo įpročiai ir laikysena

Pokalbio metu žmonės linkę įsitempti – ypač, jei kalba svarbi tema ar jaučia spaudimą. Nevalingai galite laikyti įtrauktus pečius, sustingusį kaklą, sėdėti kreivai. Tai sutrikdo kraujotaką ir diafragmos judesius, gali sumažėti deguonies tekėjimas. Kartais žmonės, intensyviai dalyvaudami pokalbyje, nesąmoningai sulaiko kvėpavimą, ypač mėgindami atsiminti faktą ar sugalvoti atsakymą.

Kada galvos svaigimas kelia pavojų?

Nors dažniausiai galvos svaigimas pokalbio metu atsiranda dėl nekenksmingų priežasčių, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją. Nedelskite, jeigu prie galvos svaigimo prisideda šie simptomai:

• Stiprus galvos skausmas, kuris prasidėjo staiga ir yra neįprastas
• Kalbos, regos sutrikimai, vienašalis kūno tirpimas ar silpnumas
• Alpulys ar sąmonės netekimas
• Krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys
• Pasikartojantis intensyvus svaigimas, trunkantis ilgiau nei kelias minutes

Tokie požymiai gali liudyti apie insultą, širdies infarktą, sunkesnius neurologinius ar kraujotakos sutrikimus. Nedelskite ieškoti profesionalios pagalbos.

Kaip sumažinti arba išvengti galvos svaigimo pokalbio metu?

• Pasirūpinkite tinkama mityba ir hidratu. Prieš susitikimus, ypač anksti ryte ar po ilgos pertraukos, būtinai užkąskite ir išgerkite vandens.
• Praktikuokite gilų, sąmoningą kvėpavimą. Atkreipkite dėmesį į kvėpavimą, stenkitės kvėpuoti tolygiai ir giliai, ypač kai jaučiate įtampą.
• Rūpinkitės laikysena. Kiek įmanoma sėdėkite ar stovėkite tiesiai, vengkite susikūprinimo, stenkitės atpalaiduoti pečius.
• Reguliariai judėkite ir darykite trumpas pertraukėles. Jei žinote, kad laukia ilgas pokalbis, prieš jį prasieikite ar trumpai pasimankštinkite.
• Valdykite stresą. Prieš įtemptus pokalbius galite išmokti atsipalaidavimo technikų – meditacijos, vizualizacijos, lengvų kvėpavimo pratimų.

Dažniausi mitai apie galvos svaigimą kalbant

• „Svaigsta tik dėl žemo kraujospūdžio“.
  Tiesa, žemas kraujospūdis gali sukelti svaigimą, tačiau dažniau simptomą sukelia kvėpavimo ar streso pokyčiai, laikysenos problemos ar net psichologiniai veiksniai. Priežastys gali būti kompleksiškos.
• „Jei svaigsta dažnai – visada rimta problema“.
  Dažnam galvos svaigimui grasinti pavojingu sveikatos sutrikimu rizika nedidelė, ypač jei nėra kitų simptomų. Vis dėlto, jeigu simptomai nuolatiniai – verta atlikti profilaktinę apžiūrą.
• „Galvos svaigimas – tik suaugusių ar vyresnio amžiaus problema“.
  Neteisinga. Svaigti gali bet kokio amžiaus žmonėms – net vaikams ir paaugliams, dažniau susiduriantiems su socialiniu nerimu.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei svaigimo epizodai dažnėja, jie nepraeina ilsintis ar suvalgius, arba prie jų jungiasi papildomi simptomai (galvos skausmas, pykinimas, alpimas), verta pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologo specialistu. Jis įvertins jūsų kraujospūdį, kraujo sudėtį (ypač geležies kiekį, cukraus lygį), gali nusiųsti konsultacijai pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją ar skirti kitus tyrimus.

Galutinis žodis

Galvos svaigimas pokalbio metu – dažnas ir dažniausiai nekenksmingas reiškinys, ypač jei jį sukelia stresas ar laikysenos/kvepavimo sutrikimai. Atidžiai stebėkite savo organizmą ir nenumokite ranka į pasikartojančius, stiprius ar netikėtai atsiradusius simptomus. Laiku pastebėjus savo sveikatos signalus ir į juos reaguojant, galite ne tik pagerinti savo savijautą, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.