Kodėl iki šiol nėra vakcinos nuo peršalimo?

Sukurti vakciną nuo peršalimo yra itin sudėtinga užduotis. To priežastis – milžiniška virusų, sukeliančių peršalimo simptomus, įvairovė ir nuolat kintantis jų pobūdis. Dėl šių ypatybių mokslininkams tampa beveik neįmanoma sukurti vakcinos, galinčios veiksmingai apsaugoti nuo visų peršalimo sukelėjų.

Kas trukdo sukurti vakciną nuo peršalimo

Vakcinos veikia, kai paruošia mūsų imuninę sistemą kovai su savitais ligų sukėlėjais. Tačiau kai kalbame apie peršalimą, situacija kur kas sudėtingesnė: peršalimo simptomus gali išprovokuoti daugiau nei 200 skirtingų virusų tipų.

Iš jų dažniausiai pasitaikantys – rinovirusai. Yra net apie 160 rūšių šių virusų, kurių kiekvienas gali sukelti peršalimą. Kadangi vakcinos paprastai yra išskirtinai tikslingos, viena vakcina negalėtų apsaugoti nuo visų šių virusinių atmainų.

Papildomą iššūkį kelia ir tai, kad peršalimą sukeliantys virusai linkę dažnai mutuoti. Tai reiškia, jog net ir sukurta vakcina ilgainiui gali tapti neveiksminga dėl naujų viruso formų atsiradimo.

Ar iš tiesų reikalinga vakcina?

Kiekvienais metais milijonai žmonių perserga peršalimu. Suaugusius šis negalavimas paprastai aplanko du kartus per metus ar rečiau, o vaikus – dar dažniau. Nors vargina tokie simptomai kaip sloga, gerklės skausmas ar čiaudulys, peršalimas retai daro ilgalaikį poveikį ar sukelia rimtų komplikacijų, dažniausiai pasitraukia savaime per savaitę ar dešimt dienų.

Simptomams palengvinti pakanka paprastų priemonių:

• poilsis,
• be recepto įsigyjami vaistai nuo peršalimo,
• pakankamas skysčių vartojimas,
• oro drėkintuvų naudojimas namuose.

Nors kartais peršalimas gali lemti papildomas problemas, pavyzdžiui, ausų uždegimą – dažniausiai jas pavyksta lengvai gydyti.

Kodėl ekspertai daugiausia dėmesio skiria kitoms ligoms

Paprastai vakcinos kuriamos siekiant užkirsti kelią sunkiems ar potencialiai gyvybei pavojingiems susirgimams. Kuriant vakcinas reikia daug laiko, pinigų ir pastangų. Dėl šios priežasties didžiausi resursai skiriami apsaugoti nuo rimtesnių infekcijų, tokių kaip stabligė, kokliušas ar naujos infekcinės ligos. Peršalimas, nors labai dažnas, didesnės grėsmės žmonių sveikatai dažniausiai nekelia.

Tačiau visgi yra žmonių grupių, kurioms net įprastas peršalimas gali būti pavojingas. Tai – sergantieji lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Peršalimas šioms grupėms gali lemti sunkesnę ligos eigą, intensyvesnius simptomus ir dažnesnes komplikacijas.

Imuniteto nusilpusių žmonių, pavyzdžiui, ligonių po chemoterapijos ar sergančių tam tikromis lėtinėmis ligomis, atvejais net paprasta peršalimo infekcija gali pasireikšti sunkiau. Jiems vakcina galėtų būti labai naudinga.

Ką sako tyrimų rezultatai?

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad artimiausioje ateityje tikėtis veiksmingos vakcinos nuo peršalimo kol kas nėra pagrindo. Analizuojant bandymus sukurti rinovirusų sukeltos peršalimo vakciną paaiškėjo, jog vakcinos su viena ar net dešimt skirtingų viruso atmainų nebuvo veiksmingos. Be to, virusai labai greitai kinta, todėl sukurti universalią apsaugą kol kas nepavyko.

Vis dėlto išvados teikia šiokių tokių vilčių. Bandant su gyvūnais buvo pastebėta, kad viena viruso atmaina kartais suteikia apsaugą ir prieš kitus giminingus virusus. Tai reiškia, jog ateityje vis dar galime tikėtis vakcinos nuo plataus spektro peršalimo virusų.

Apibendrinimas

Vakcinų kūrimas nuo peršalimo – sudėtingas dėl didelės virusų įvairovės ir jų nuolatinio kitimo. Nors peršalimas paplitęs labai plačiai, dauguma žmonių jį įveikia be komplikacijų. Tačiau yra žmonių, kuriems peršalimas gali tapti tikru iššūkiu, ir jiems vakcina būtų ypač svarbi. Šiuo metu veiksmingos vakcinos nuo peršalimo dar nėra, tačiau moksliniai tyrimai šioje srityje tęsiasi.