Kodėl ilgai trunkantis liūdesys gali lemti odos problemas?

Ilgai trunkantis liūdesys ar depresija paveikia ne tik mūsų psichologinę būseną, bet ir fizinę sveikatą. Vienas dažnai nepastebimų, tačiau svarbių poveikių – odos problemos. Nors atrodo, kad odos ligos ir emocinė būsena nesusijusios, moksliniai tyrimai vis dažniau įrodo stiprų ryšį tarp psichinės sveikatos ir odos būklės. Kodėl liūdesys taip dažnai pasireiškia per spuogus, bėrimus ar sausėjančią odą? Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip ilgalaikis liūdesys gali neigiamai paveikti odą ir ką daryti, kad šis poveikis būtų kuo mažesnis.

Kaip emocijos veikia odą?

Mūsų oda – didžiausias ir vienas jautriausių organų, kuris reaguoja į vidaus ir išorės dirgiklius. Kai jaučiame stresą, liūdesį ar nerimą, šie jausmai veikia visą organizmą, įskaitant nervų, hormonų ir imuninę sistemas. Odos sveikatai didelės įtakos turi vadinamoji „odos–smegenų ašis“, kuri apibūdina sudėtingą ryšį tarp centrinės nervų sistemos ir odos.

Stresas, liūdesys ir hormonai

Ilgalaikis liūdesys stimuliuoja streso atsaką organizme – ypač padidina kortizolio ir kitų streso hormonų lygį. Kortizolis, dar vadinamas pagrindiniu streso hormonu, tiesiogiai veikia uždegiminių procesų aktyvumą odoje. Padidėjęs kortizolio lygis gali suardyti natūralų odos barjerą, sumažinti jos gebėjimą išlaikyti drėgmę ir skatinti riebalinių liaukų veiklą. Visa tai didina tikimybę susidurti su sausumu, bėrimais, spuogais ar net egzema.

Miego trūkumas ir mityba

Dažnai ilgai trunkančio liūdesio fone pasireiškia miego sutrikimai ir pasikeičia mitybos įpročiai. Prastas miegas mažina odos gebėjimą regeneruotis, skatina uždegiminius procesus, o nevisavertė mityba pablogina vitaminų bei mineralų pusiausvyrą. Visa tai lemia, kad oda tampa jautresnė, silpnesnė ir labiau linkusi į problemas.

Kokios odos problemos dažniausiai kyla dėl liūdesio?

• Spuogai ir bėrimai. Ilgas liūdesio laikotarpis suaktyvina uždegiminius procesus, padidina riebalų gamybą odos liaukose. Dėl to užsikemša poros, vystosi spuogai ir odos bėrimai.
• Sausėjimas ir šerpetojimas. Nuolatinis stresas ir nuovargis gali pažeisti odos barjerą, todėl oda tampa dehidratuota, lengvai šerpetoja, praranda glotnumą ir blizgesį.
• Psoriazė ir egzema. Tyrimai rodo, kad daugelis autoimuninių odos ligų, tokių kaip psoriazė ar egzema, paūmėja esant ilgalaikiam psichologiniam stresui ir liūdesiui.
• Priešlaikinis senėjimas. Emocinė įtampa skatina laisvųjų radikalų susidarymą, mažina kolageno gamybą, todėl oda greičiau glemba, atsiranda raukšlių ir pigmentinių dėmių.

Moksliniai argumentai ir medicininė logika

Odos–smegenų sąveiką aktyviai nagrinėja psichodermatologija – medicinos sritis, tirianti psichikos būklės ir odos ligų ryšį. Pasak naujausių tyrimų, 30–60% pacientų, turinčių lėtinių odos ligų, patiria depresijos ar nuolatinio nerimo simptomų. Kita vertus, net 70% žmonių, išgyvenančių ilgalaikį liūdesį ar depresiją, patys pastebi odos pokyčius: dažnesnį bėrimą, paūmėjančias alergijas ar stiprėjantį niežėjimą.

Streso metu aktyvuojasi simpatinė nervų sistema ir padidėja kortizolio išsiskyrimas, kas neigiamai veikia odos ląsteles – jos greičiau nyksta, lėčiau atsinaujina. Be to, imuninės sistemos aktyvumas gali būti per didelis arba, atvirkščiai, nusilpsta, todėl atsiranda uždegimų, alerginių reakcijų ar net infekcijų rizika.

Ką daryti, kad liūdesys kuo mažiau paveiktų odą?

Psichologinė pagalba ir emocijų valdymas

Pirmiausia svarbu kreiptis pagalbos dėl emocinės savijautos. Psichoterapija, pokalbiai su artimaisiais ar specializuotos pagalbos linijos gali padėti sumažinti liūdesio naštą. Tinkamas emocinis palaikymas ir streso valdymo technikos – meditacija, kvėpavimo pratimai, mėgstama veikla – ne tik gerina nuotaiką, bet ir pagerina odos būklę.

Subalansuota mityba ir pakankamas vandens kiekis

Valgykite daugiau šviežių vaisių, daržovių, sveikų riebalų ir baltymų. Pakankamas vitaminų (ypač A, C, E ir B grupės) bei mikroelementų kiekis būtinas, kad oda galėtų atsinaujinti ir apsisaugoti nuo išorės poveikio. Nepamirškite gerti pakankamai vandens – tai padeda išvengti dehidratacijos bei palaiko odos drėgmę.

Odos priežiūra kasdien

Naudokite švelnias, drėkinančias odos priežiūros priemones. Venkite agresyvių valiklių, kurie dar labiau pažeidžia odos barjerą. Jei oda linkusi į uždegimą ar bėrimus, rinkitės priemones su raminančiais ingredientais, tokiais kaip pantenolis, ramunėlių ekstraktas ar alantoinas. Jei bėrimai ar niežėjimas nepraeina, verta pasitarti su dermatologu.

Dažniausi mitai apie liūdesį ir odos ligas

• Mitas: „Liūdesys nesukelia fizinių pokyčių, tik emocinių.“
  Faktas: Ilgalaikės neigiamos emocijos stipriai veikia fizinę sveikatą, ypač – odą.
• Mitas: „Spuogai ar bėrimai kyla tik dėl prastos higienos ar mitybos.“
  Faktas: Emocinė būsena yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių odos problemų pasireiškimą ar paūmėjimą.
• Mitas: „Oda pati susitvarkys, kai nuotaika pagerės.“
  Faktas: Kartais odos pokyčiai išlieka net ir pagerėjus psichologinei savijautai, todėl svarbu skirti dėmesio tiek emocinei, tiek fizinei priežiūrai.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei pastebite, kad jūsų oda ilgą laiką išlieka jautri, bėrimuota, stipriai sausėja ar pasireiškia kiti pokyčiai, svarbu nelaukti – dėl jų verta pasitarti su gydytoju dermatologu. Taip pat rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, jei liūdesio ar beviltiškumo jausmas užsitęsia ilgiau nei kelias savaites. Savalaikė pagalba gali užkirsti kelią rimtesniems tiek emociniams, tiek ir fiziniams pažeidimams.

Išvados

Ilgai trunkantis liūdesys – ne vien emocinė būsena, bet sudėtingas organizmo atsakas, galintis lemti akivaizdžius odos pokyčius. Oda ir emocijos glaudžiai susijusios: psichologinis diskomfortas dažnai išryškėja odos problemomis, kurios dar labiau apsunkina emocinę savijautą. Sveikos gyvensenos įpročiai, emocinė parama ir tinkama odos priežiūra gali padėti sumažinti liūdesio poveikį odai ir pagerinti bendrą savijautą. Jei kyla abejonių – visada verta pasitarti su gydytojais, nes sveika oda prasideda nuo rūpesčio savimi visapusiškai.