Kodėl jaučiate „adatas“ pirštuose per nerimą?

Ar kada nors patyrėte „adatas“ ar dilgčiojimo pojūtį pirštuose būdami nerimo būsenoje? Daugeliui žmonių šie pojūčiai pasirodo netikėtai, dažnai lydimi baimės ar nerimo dėl savo sveikatos. Šis keistas ir kartais bauginantis jausmas gali turėti daug priežasčių, tačiau dažnai jis glaudžiai susijęs su organizmo reakcija į stresą. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl nerimas gali sukelti „adatas“ pirštuose, kaip atskirti šį reiškinį nuo rimtesnių būklių, ir pateiksime patarimus, kaip sau padėti.

Kas yra „adatos“ arba dilgčiojimo pojūtis?

„Adatos“ pirštuose (dar vadinamas parestezija) – tai dilgčiojimo, perštėjimo ar silpnos elektros srovės jausmas, kuris dažniausiai atsiranda galūnėse: rankose ar pėdose. Mediciniškai šis pojūtis atsiranda, kai nervai laikinai persiduoda neteisingus signalus į smegenis. Dažniausiai trumpalaikė parestezija nėra pavojinga ir praeina savaime, tačiau kartais ji gali būti lėtinių ar rimtesnių sutrikimų simptomas.

Kaip nerimas sukelia „adatas“ pirštuose?

Streso poveikis nervų sistemai

Nerimas ir stresas aktyvina organizme „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) reakciją. Ši reakcija išlaisvina streso hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie paruošia kūną veiksmui. Padidėja širdies ritmas, greitėja kvėpavimas, pakyla kraujospūdis, o kraujas perskirstomas svarbiausiems organams ir raumenims. Tuo metu smulkesnių galūnių (pirštų, pėdų) aprūpinimas krauju gali trumpam sumažėti, todėl jose pritrūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Be to, streso metu nervų sistema tampa jautresnė – tai reiškia, kad nervų galūnės gali per stipriai reaguoti į įprastus impulsus. Būtent ši padidėjusi nervų jautra yra dažna „adatų“ ar dilgčiojimo pojūčio priežastis.

Nerimo sukeltas kvėpavimas ir hiperventiliacija

Nerimo atakų metu žmonės dažnai pradeda kvėpuoti paviršutiniškai ar per greitai (hiperventiliuoti). Tokiu atveju organizme sumažėja anglies dvideginio kiekis kraujyje, o šis pokytis gali sukelti apsvaigimo, tirpimo ar dilgčiojimo pojūčius, dažniausiai veide, rankose ir pirštuose. Šie simptomai paprastai sustiprėja, jei nerimaujantis asmuo panikuoja dėl naujų kūno pojūčių.

Raumenų įtampa ir nervų spaudimas

Stiprų nerimą dažnai lydi raumenų įtampa, ypač pečių, kaklo ir rankų srityse. Įtempti raumenys gali spausti periferinius nervus, per kuriuos perduodami signalai į pirštus. Dėl to atsiranda laikinas nervų spaudimas, pasireiškiantis „adatų“ ar nutirpimo pojūčiais.

Ar nerimo sukeltas dilgčiojimas pavojingas?

Daugeliui žmonių, kurie pirmą kartą pajunta dilgčiojimą per nerimą, kyla klausimas – ar tai nėra rimtų sveikatos problemų ženklas? Dažniausiai trumpalaikis, abiejų rankų ar abiejų pusių dilgčiojimas, kuris atsiranda esant dideliam stresui ir praeina nusiraminus, nėra pavojingas. Tai natūrali, laikina organizmo reakcija į padidėjusį nervų sistemos aktyvumą.

Tačiau jei parestezija neatslūgsta, stiprėja, pasitaiko tik vienoje kūno pusėje, yra kartu su silpnumu ar koordinacijos sutrikimais, būtina kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnes problemas, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus, vitaminų trūkumus ar net insultą.

Kaip atskirti nerimo simptomus nuo kitų ligų?

• Parestezija, susijusi su nerimu, dažniausiai pasireiškia per stiprų stresą arba panikos atakas.
• Simptomai praeina ar palengvėja, kai žmogus nusiramina, lėtai kvėpuoja ar atitraukia mintis nuo nerimo šaltinio.
• Dilgčiojimas dažniausiai apima abi rankas arba abiejų pusių pirštus, neapsiriboja viena kūno puse.
• Nėra kitų neurologinių simptomų – silpnumo, regos sutrikimų, pusiausvyros problemų.

Priešingai, dilgčiojimas, susijęs su ligomis (pvz., diabetine neuropatija, nugaros smegenų traumomis, infekcijomis ar vitamino B12 trūkumu), dažniausiai būna nuolatinis, stiprėjantis, papildo kiti pojūčių ar judesių sutrikimai.

Ką daryti pajutus „adatas“ pirštuose dėl nerimo?

Būkite sąmoningi apie savo kūno būklę

Jeigu suvokiate, kad dilgčiojimas pasireiškia būtent didelio nerimo metu, pirmiausia pabandykite nurimti. Paprasti kvėpavimo pratimai gali padėti „atjungti“ streso reakciją ir palaipsniui atstatyti įprastą fiziologinę būklę.

Kvėpavimo pratimai

• Iškvėpkite lėtai per nosį, suskaičiuodami iki keturių.
• Sulaikykite kvėpavimą dviem sekundėms.
• Iškvėpkite lėtai per burną iki šešių sekundžių.
• Kartokite kelis kartus, kol pajusite atsipalaidavimą.

Judėjimas ir tempimo pratimai

Lengva mankšta, tempimo pratimai ar net trumpas pasivaikščiojimas padeda pagerinti kraujotaką ir raumenų atsipalaidavimą, dėl to parestezija praeina greičiau.

Mąstymo strategijos

• Priminkite sau, kad dilgčiojimas dėl nerimo yra laikinas ir nepavojingas.
• Venkite katastrofinių minčių apie sunkią ligą.
• Stenkitės atitraukti dėmesį nuo pojūčių – užsiimkite mėgstama, atpalaiduojančia veikla.

Mitai ir tiesa apie dilgčiojimą per nerimą

• Mitas: „Adatos“ pirštuose visada reiškia nervų ligą. Tiesa: Dažnas dilgčiojimas pasireiškia būtent per nerimą ar stresą, ir tai laikina reakcija.
• Mitas: Jei kartą atsiranda parestezija, ji ilgainiui progresuos į lėtinę ligą. Tiesa: Trumpalaikės parestezijos dažniausiai praeina be jokių ilgalaikių pasekmių.

Kada būtina pasitarti su gydytoju?

• Parestezija neišnyksta ar pasikartoja dažnai, nepriklausomai nuo streso lygio.
• Prideda kiti simptomai: silpnumas, pusiausvyros sutrikimai, kalbos ar regos pokyčiai.
• Jaučiate dilgčiojimą tik vienoje kūno pusėje.
• Yra buvę galvos, stuburo traumų ar sergate lėtinėmis ligomis (pvz., diabetu).

Išvada

„Adatos“ pojūtis pirštuose per nerimą dažniausiai susijęs su normaliomis psichofiziologinėmis reakcijomis į stresą ir nėra pavojingas. Suvokdami šį ryšį, galite nuraminti save ir taikyti paprastus savipagalbos metodus. Tačiau atsiminkite, kad bet kokie neįprasti ar ilgai trunkantys neurologiniai simptomai visuomet reikalauja profesionalios medicininės konsultacijos.