Kodėl jaučiate „gniužulą“ po širdimi be fizinės ligos

Nemažai žmonių laikas nuo laiko patiria nemalonų pojūtį po krūtinkauliu, kai atrodo, lyg po širdimi būtų spaudžiantis „gniužulas“. Dažnai šis simptomas išgąsdina, nes pirmiausia kyla minčių apie širdies ar kitas rimtas fizines ligas. Tačiau dažnai tokio pojūčio priežastis nėra susijusi su organiniais širdies ar virškinamojo trakto sutrikimais. Kodėl atsiranda „gniužulas“ po širdimi, kai nėra aiškios fizinės ligos, kaip atpažinti, kada verta sunerimti, ir ką daryti, kad šie pojūčiai nevirstų kasdieniu rūpesčiu?

Kas yra „gniužulo“ pojūtis po širdimi?

Terminas „gniužulo“ pojūtis po širdimi apibūdina spaudimą, sunkumą, veržimą, kurį žmogus jaučia krūtinės centre arba šiek tiek žemiau krūtinkaulio. Šis pojūtis gali būti pasikartojantis ar nuolatinis, lydimas kitų simptomų – neramumo, kvėpavimo pokyčių, pykinimo, retkarčiais net skausmo. Nors kai kurios iš šių būklių reikalauja medicininės pagalbos, dažnai, jei tyrimai nėra atskleidę jokių ligų, pojūtį lemia ne ligos, o funkciniai ar psichologiniai veiksniai.

Neorganinės priežastys: kai kūnas reaguoja į emocijas

Stresas ir nerimas

Mūsų emocinė būsena dažnai stipriai atsispindi fiziologiniuose pojūčiuose. Stiprus stresas, nerimas ar baimė gali sukelti įvairių kūno reakcijų. Stipriai susijaudinus, į kraują išsiskiria adrenalinas, padažnėja širdies ritmas, suaktyvėja kvėpavimas – todėl daugelis žmonių stresinėse situacijose jaučia spaudimą, gniužulą ar net deginimą krūtinėje ar po širdimi.

• Stipri emocinė įtampa išprovokuoja diafragmos spazmą ar raumenų įsitempimą ties krūtinkauliu.
• Nerimą dažnai lydi kvėpavimo pokyčiai – tampame linkę kvėpuoti paviršutiniškai arba sulaikyti kvėpavimą, kas sustiprina nemalonius pojūčius po širdimi.
• Nerimo priepuoliai (panikos atakos) kartais jaučiami kaip akmuo ar „gniužulas“ po širdimi be kitų objektyvių sutrikimų.

Sveikatos nerimas ir kūno pojūčių stebėsena

Kai kurie žmonės yra jautresni savo kūno signalams – jie gali nuolat stebėti, kaip jaučiasi širdies srityje. Kuo daugiau dėmesio skiriame tam, kaip jaučiamės, tuo labiau sustiprėja net ir nedideli pojūčiai, kurie ramybės būsenoje būtų nepastebėti. Šis efektas vadinamas somatizacija – psichologinė įtampa pasireiškia fiziniais simptomais, nors objektyvių pokyčių nelaikoma.

Funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai

Funkcinė dispepsija

Dažnai spaudimo ar sunkumo pojūtis po širdimi siejamas su funkciniais virškinamojo trakto sutrikimais – pavyzdžiui, dirgliosios skrandžio ar stemplės būklėmis. Funkcinė dispepsija – būklė, kai žmonės patiria viršutinės pilvo dalies diskomfortą, spaudimą, be aiškiai nustatytos organinės ligos.

• Po valgio sustiprėjęs spaudimas ar sunkumas po širdimi dažnai susijęs su lėtai judančiu arba jautriu skrandžiu.
• Tokie pojūčiai dažnai paūmėja dėl streso, gyvenimo būdo pokyčių, bet ne dėl realių organinių pakitimų.

Refliuksas be matomų pakitimų

Gastroezofaginis refliuksas gali sukelti spaudimą ar deginimą po širdimi, tačiau ne visi turintys šiuos pojūčius turi objektyvių pakitimų. Net ir nedidelis rūgšties patekimas į stemplę, ypač jautriems asmenims, gali sukelti spaudimo ar gniužulo jausmą.

Kada verta sunerimti?

Nors dauguma situacijų, kai juntamas „gniužulas“ po širdimi, nekelia pavojaus gyvybei, svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją. Nedelskite ir kvieskite greitąją pagalbą, jei:

• pojūtį lydi stiprus ar plintantis skausmas krūtinėje, ypač į kairę ranką, kaklą ar nugarą;
• pasireiškia dusulys, šaltas prakaitas, stiprus silpnumas ar alpimas;
• jaučiate širdies ritmo sutrikimus, dažną ar nereguliarų pulsą;
• pojūčiai atsirado staiga, yra kitų rimtų simptomų (pvz., kosulys su krauju, didelis karščiavimas).

Kitais atvejais, kai tyrimai nerodo širdies ar virškinimo sistemos patologijos, „gniužulas“ po širdimi dažniausiai neturi rimtos grėsmės sveikatai.

Kaip palengvinti nemalonų pojūtį?

Išmokite atpažinti emocinius veiksnius

Didelę dalį „gniužulo“ pojūčio be organinių ligų lemia mūsų emocinė sveikata. Stebėkite, ar nemalonumai atsiranda stresinėse situacijose, ar kartu jaučiate nerimą, įtampą. Reikšminga pagalba – dėmesingumo (mindfulness), atsipalaidavimo ar kvėpavimo pratimai. Tyrimai vis dažniau įrodo, kad psichologinės praktikos veiksmingai sumažina somatinius (kūniškus) stresinius simptomus.

Gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai

• Stenkitės nevalgyti per daug ir per greitai – tai sumažins virškinimo diskomfortą.
• Venkite gazuotų gėrimų, labai aštraus ar riebaus maisto, kuris gali dirginti virškinamąjį traktą.
• Laikykitės reguliaraus fizinio aktyvumo, kuris padeda stresą ir gerina žarnyno veiklą.

Kada verta ieškoti specialistų pagalbos?

Jei nemalonūs pojūčiai tęsiasi ilgai, jaučiate kasdienę įtampą ar nerimą dėl savo sveikatos, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar psichologu. Kartais pakanka išgirsti patikinimą, kad simptomai nėra grėsmingi, kad sumažėtų kasdienį stresą didinantis „užburtas ratas“.

Dažniausi mitai apie „gniužulą“ po širdimi

• Mitas: „Jei po širdimi spaudžia, vadinasi, būtinai sergu širdies ligomis.“
  
  Faktas: Daugiau nei pusė atvejų krūtinės diskomfortas kyla dėl psichologinių ar funkcinių priežasčių, o ne širdies patologijos.
• Mitas: „Šis pojūtis pavojingas ir būtinai baigsis blogai.“
  
  Faktas: Daugeliu atvejų pojūtis laikinas, retai susijęs su pavojumi sveikatai, jei atlikti tyrimai normalūs.

Išvada: ramybė ir atidumas savo kūnui

„Gniužulo“ pojūtis po širdimi dažniau yra emocinės, funkcinės būklės signalas nei specifinės organinės ligos požymis. Svarbiausia – išlikti atidiems sau: jei tyrimai nerodo rimtų ligų, verta įvertinti, ar gyvenime nestinga streso, kaip rūpinatės savo emocine savijauta. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir dėmesingumas sau – veiksmingi būdai atsikratyti nemalonaus pojūčio, grąžinti pasitikėjimą savo kūnu ir kasdienę ramybę.