Kodėl jaučiate karštį krūtinėje be fizinio krūvio?

Karštis krūtinėje, kuris pasireiškia be akivaizdaus fizinio krūvio ar veiklos, gali būti ne tik nemalonus, bet ir gąsdinantis simptomas. Nors dauguma žmonių šią būklę sieja su rimtomis širdies ar kraujagyslių ligomis, dažnai priežastys gali būti kur kas įvairesnės – nuo virškinimo sutrikimų iki psichologinių veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl galite jausti karštį krūtinėje, kuo šis pojūtis gali būti pavojingas, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kokių žingsnių imtis, siekiant sumažinti diskomfortą bei išvengti rimtesnių pasekmių.

Kas sukelia karštį krūtinėje be fizinio krūvio?

Karščio pojūtis krūtinėje dažniausiai apibūdinamas kaip „deginimas“, „šiluma“ arba „kaitra“. Nors simptomą galima lengvai supainioti su širdies problemomis arba prakaitavimu po fizinio krūvio, iš tiesų egzistuoja keletas pagrindinių priežasčių, kodėl toks pojūtis atsiranda ramybės būsenoje:

• Virškinimo sistemos sutrikimai
• Psichologiniai veiksniai
• Širdies ir kraujagyslių sistemos būklės
• Kvėpavimo takų ligos
• Kai kurios vaistų reakcijos ar endokrininiai sutrikimai

Virškinimo sistemos sutrikimai

Gastroezofaginis refliuksas (GERL)

Viena dažniausių priežasčių, kodėl žmogus gali jausti karštį ar deginimą krūtinėje – gastroezofaginis refliuksas. Tai būklė, kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę, sukeldama nemalonius pojūčius. Tyrimai rodo, kad net trečdalis pasaulio gyventojų bent kartą per metus patiria panašius simptomus, vadinamus rėmeniu. Dažniausiai šie pojūčiai pasireiškia po valgio, ypač jei vartojama riebaus ar aštraus maisto, tačiau gali pasireikšti ir ramiai sėdint ar gulint.

Stemplės spazmai arba uždegimai

Stemplės dirginimas, uždegimas ar spazmai taip pat gali pasireikšti karščio jausmu krūtinėje. Tokiais atvejais simptomus gali išprovokuoti karšti arba šaltieji gėrimai, stemplės infekcijos ar netgi tam tikri vaistai.

Psichologiniai veiksniai ir stresas

Panikos priepuoliai ir nerimas

Nesaikingas stresas ar panikos priepuolis gali sukelti ne tik prakaitavimą, tačiau ir stiprų karštį krūtinės srityje. Psichologinės būklės dažnai lydi tokie simptomai kaip širdies plakimas, oro trūkumas, prakaitavimas, spaudimas ar deginimo pojūtis krūtinėje. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad didelė dalis pacientų, besikreipiančių dėl „krūtinės anginos“ simptomų ligoninėje, iš tikrųjų patiria nerimo ar panikos epizodus, o ne fiziologines širdies problemas.

Emocinis dirglumas ir somatinės reakcijos

Emociniai išgyvenimai, įtampa ar netikėtas išgąstis gali iššaukti „šilto pilvo“ ar „karštos krūtinės“ pojūtį dėl adrenalino išsiskyrimo ir kraujotakos pokyčių. Dažnai šie simptomai praeina savaime, ypač jei žmogus išmoksta atpažinti streso šaltinius ir taiko atsipalaidavimo technikas.

Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos

Nors širdies ligos gana dažnai įvardijamos kaip viena iš pagrindinių baimių, susijusių su krūtinės diskomfortu, deginimo pojūtis ar karštis krūtinėje paprastai nėra pagrindinis širdies priepuolio požymis – labiau būdingi spaudimas, dusulys ar skausmas, plintantis į ranką, nugarą ar žandikaulį.

Vis dėlto, jei kartu su karščiu krūtinėje jaučiate kitus nerimą keliančius simptomus, tokius kaip gausų prakaitavimą, stiprų dusulį, spaudimą krūtinėje, pykinimą ar alpimą, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kiti galimi karščio prie krūtinėje veiksniai

Kvėpavimo takų ligos

Kai kurios infekcinės ar uždegiminės kvėpavimo takų ligos (pvz., bronchitas ar plaučių uždegimas) gali pasireikšti ne tik kosuliu, bet ir karščio ar spaudimo pojūčiu krūtinėje. Dažnai šie simptomai būna susiję su temperatūros pakilimu, nuovargiu ar skausmu kvėpuojant.

Vaistų šalutinis poveikis ir hormonų disbalansas

Šilumos jausmą gali sukelti kai kurių vaistų (ypač vaistų nuo depresijos, raminamųjų ar hormoninių preparatų) šalutinis poveikis. Taip pat karštis krūtinėje kartais pasireiškia moterims menopauzės metu – dėl natūralių hormonų pokyčių, ypač staiga sumažėjus estrogenų kiekiui, kai patiriami karščio bangos epizodai.

Kada verta sunerimti?

Nors daugeliu atvejų karštis krūtinėje nėra pavojingas ir praeina savaime, yra situacijų, kai būtina greita gydytojo konsultacija. Nedelskite ir kreipkitės į skubios pagalbos skyrių, jei:

• Karštis ar deginimas krūtinėje stiprėja, trunka ilgiau nei 10 minučių arba jaučiamas kartu su spaudimu
• Atsiranda stiprus dusulys, šaltas prakaitas, galvos svaigimas, sąmonės netekimas
• Skausmas plinta į ranką, nugarą ar žandikaulį
• Simptomą lydi vėmimas, pykinimas ar alpimas

Šie požymiai gali būti sunkios širdies ligos ar infarkto simptomai, todėl laukti pavojinga.

Kaip sau padėti ir ką daryti toliau?

Daugumą lengvesnių karščio krūtinėje epizodų galima sumažinti arba visiškai išvengti laikantis kelių paprastų patarimų:

• Venkite sunkaus, aštraus ar rūgštaus maisto, kuris gali skatinti rėmenį
• Nedelsdami nusiraminkite, jei karštis pasireiškia streso metu – pritaikykite kvėpavimo treniruotes ar meditaciją
• Stebėkite savo organizmo reakcijas ir žymėkitės, po kokių veiksmų ar situacijų pasireiškia diskomfortas
• Nevartokite alkoholio ar stipriai gazuotų gėrimų
• Nesigulkite iš karto po valgio – palaukite bent 30–60 minučių

Jei simptomai kartojasi dažnai ar vis stiprėja, būtinai kreipkitės į specialistą. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus: kraujo analizę, elektrokardiogramą, ultragarsą ar virškinamojo trakto endoskopiją. Tiksli diagnozė leis pasirinkti geriausią gydymo būdą ir išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai pasitaikantys mitai apie karštį krūtinėje

• „Karštis krūtinėje – būtinai širdies infarktas.“ Dažnai simptomą sukelia refliuksas, nerimas ar net stipresnis stresas.
• „Jei simptomai praeina greitai, galima ignoruoti.“ Net trumpalaikius pakitimus verta įsirašyti bei aptarti su savo šeimos gydytoju, ypač jei simptomai kartojasi.
• „Vaistai nuo rėmens ar nerimo padės visais atvejais.“ Savarankiškas gydymas gali būti pavojingas, ypač jei simptomai kyla kitų ligų fone.

Išvada

Karštis krūtinėje be fizinio krūvio gali būti tiek nereikšmingas, tiek signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Svarbiausia – stebėti savo organizmo siunčiamus ženklus, nepabijoti pasitarti su gydytoju ir nesiimti savigydos. Laiku pastebėtos ir išsamiai įvertintos problemos leis ne tik išvengti nepatogumų, bet ir pasirūpinti savo sveikata ilgalaikėje perspektyvoje.