Kodėl jaučiate spaudimą ausyse per vidinį nerimą

Spaudimo pojūtis ausyse – tai neįprasta patirtis, kurią dažnai siejame su skrydžiu lėktuvu, oro pokyčiais ar peršalimu. Tačiau kai kuriems žmonėms ausų spaudimas pasireiškia kartu su vidiniu nerimu ar stresu. Ar galima teigti, kad emocijos iš tiesų veikia pojūčius? Ir kodėl kai kurie asmenys, patiriantys nerimą, mini nemalonius pojūčius ausų srityje? Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra ryšiai tarp nerimo ir spaudimo ausyse, kokie biologiniai mechanizmai čia dalyvauja, bei kokių būdų būtų galima imtis, kad šio diskomforto sumažėtų.

Kaip nerimas veikia kūną?

Nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip kūno pasirengimo kovoti arba bėgti reakcija. Kuomet smegenys suvokia potencialią grėsmę, išsiskiria stresiniai hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Šios medžiagos sukelia daugybę pokyčių organizme: pagreitėja širdies ritmas, padažnėja kvėpavimas, įsitempia raumenys. Dėl šių fiziologinių pokyčių dažnai jaučiame kūno pojūčius, kurie nebūtinai yra susiję su tikra fizine problema, o veikiau – tampa nerimo atspindžiu.

Kūno pojūčių paūmėjimas

Stresas ir nerimas padaro kūną jautresnį įvairiems pojūčiams. Kai organizmas yra įsitempęs, smegenys skiria ypatingą dėmesį pojūčiams, kurie normaliomis sąlygomis galėtų būti nepastebimi. Todėl net menkiausi pokyčiai, pavyzdžiui, trumpalaikis spaudimas, gali būti suvokiamas kaip stipresnis arba trikdantis.

Ausų spaudimo fiziologija

Ausų spaudimas yra pojūtis, kai jaučiama, kad ausis tarsi užgulta ar užsikimšusi. Dažniausiai šis pojūtis kyla dėl eustachijaus vamzdelio disfunkcijos. Eustachijaus vamzdelis jungia vidurinę ausį su ryklės užpakaline dalimi, tad padeda palaikyti vienodą oro slėgį abiejose ausies būgnelio pusėse. Kai šioje sistemoje atsiranda disbalansas, galime pajausti spaudimą arba užgulimą.

Nerimas ir raumenų įtampa

Vidinį nerimą patiriantys žmonės dažnai būna įsitempę. Ši raumenų įtampa gali apimti ir galvos, kaklo, žandikaulio bei veido raumenis. Susitraukę kramtymo ar smilkininiai raumenys, įtemptas žandikaulis ar net nesąmoningas dantų griežimas gali daryti spaudimą aplink ausis esančiam audiniui. Dėl to gali atsirasti dalinis eustachijaus vamzdelio suspaudimas ar pablogėti oro ventiliacija tarp ryklės ir vidurinės ausies. Taip formuojasi spaudimo, užgulimo arba netgi ūžesio ausyje pojūtis.

Streso poveikis kvėpavimui: ar svarbu?

Nerimaujant dažnai keičiasi kvėpavimo įpročiai – kvėpuojame greičiau, paviršutiniškai, kartais net nesižymiai užsikemša nosis. Toks kvėpavimas sukelia nepakankamą oro apykaitą sinusuose ir kitiems galvos audiniams, o būtent per intensyvų arba sutrikusį kvėpavimą pažeidžiamas natūralus oro slėgio balansas.

Hiperventiliacijos sindromas

Kai kurie žmonės stipriai nerimaudami patiria hiperventiliaciją, t.y. greitai ir paviršutiniškai kvėpuoja. Taip gali išsivystyti kraujo šarminimas (alcalozė), dėl ko pastebimi tokie simptomai kaip galvos svaigimas, dilgčiojimas galūnėse ar netgi ausų spaudimas. Visa tai – natūrali organizmo reakcija į streso hormonų perteklių, tačiau ji nesusijusi su rimtomis ausų ligomis.

Mitai apie ausų spaudimą ir psichologines priežastis

• Mitai: Kai kurie žmonės mano, jog jei jaučia spaudimą ausyse kartu su nerimu, tai visada signalizuoja pavojų ausų sveikatai ar net rimtas ligas. Iš tiesų, dažniausiai tai yra laikinas, funkcinis pojūtis. Nėra įrodymų, kad trumpalaikis spaudimas, susijęs su nerimu, gali pažeisti ausies struktūrą.
• Paniškos reakcijos rizika: Nerimo metu pojūčiai būna labiau išreikšti ir gali atrodyti pavojingi, tačiau rimtos grėsmės dažniausiai nėra.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Nors trumpalaikis ausų spaudimas dėl streso nėra pavojingas, yra atvejų, kai rekomenduojama pasitarti su gydytoju:

• Spaudimas ausyse tęsiasi ilgiau nei kelias dienas;
• Pojūtį lydi stiprus skausmas, klausos sumažėjimas ar išskyros;
• Atsiranda ūžesys, stiprus galvos svaigimas, pykinimas ar veido raumenų silpnumas;
• Pastebėti kitokie simptomai, kurie kelia rimtą nerimą dėl sveikatos.

Šiais atvejais reikia ištirti galimas fizines priežastis, kad būtų išvengta ausies infekcijų ar kitų ligų.

Kaip galite sau padėti?

Streso valdymas ir atsipalaidavimo būdai

• Giluminis kvėpavimas: Sulėtinkite kvėpavimą, atlikite sąmoningo kvėpavimo pratimus, kad mažėtų įtampa ir kvėpavimas taptų taisyklingesnis.
• Pratimai žandikaulio raumenims atpalaiduoti: Minkštai masažuokite žandikaulio sritį, pravirkite burną, atlaisvinkite kramtymo raumenis.
• Sąmoningumo (mindfulness) praktikos: Meditacija ar kūno skenavimo pratimai padeda nukreipti dėmesį nuo išryškėjusių kūno pojūčių ir sumažinti nerimą.
• Kaklo, pečių juostos tempimo pratimai: Švelniai atpalaiduokite įsitempusius raumenis, taip sumažinsite spaudimą ausų zonoje.
• Reguliari fizinė veikla: Pasivaikščiojimas, lengva mankšta ar joga puikiai sumažina įtampą ir nerimą.

Psichologinė pagalba

Jei ausų spaudimas nuolat atsinaujina kartu su nerimo epizodais, verta apsvarstyti pokalbius su psichologu ar psichoterapeutu. Kognityvinė elgesio terapija ar relaksacijos mokymasis padeda sumažinti nerimo simptomus, o tuo pačiu – ir nemalonius pojūčius kūne.

Išvados: emocijos ir kūno pojūčiai – neatsiejami

Ausų spaudimas patiriant vidinį nerimą dažniausiai kyla dėl raumenų įtampos, pakitusios kvėpavimo mechanikos ir ypatingo dėmesio kūno pojūčiams. Tai nėra rimtos ausų ligos ženklas, tačiau gali būti nemalonus ir trikdyti kasdienybę. Valdant stresą, reguliariai judant ir rūpinantis emocine sveikata, šį pojūtį galima palengvinti ar visai pašalinti. Vis dėlto, jei spaudimo jausmas yra ilgalaikis ar stipriai trukdo gyvenimui, svarbu neatidėliojant pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ir išsiaiškinti tikrąją šio simptomo priežastį.