Kodėl jums sunku išbūti ramybėje

Daugeliui žmonių sunku tiesiog sustoti, nusiraminti ir bent keletą minučių pabūti ramybėje. Vos tik ištuštėja darbotvarkė, galvoje ima suktis mintys, rankos siekia telefono, o kūnas pradeda neramiai judėti. Kodėl kai kuriems taip sudėtinga atsipalaiduoti ir pabūti su savo mintimis? Šis klausimas vis aktualesnis mūsų greitai besisukančiame pasaulyje. Moksliniai tyrimai, psichologų pastebėjimai ir neurologijos naujienos leidžia geriau suprasti, dėl kokių priežasčių išbūti ramybėje tampa tikru iššūkiu, ir kaip su tuo susitvarkyti.

Kas slepiasi už nesugebėjimo išbūti ramiai?

Sunku išbūti ramybėje dėl įvairių priežasčių – nuo biologinių veiksnių ir streso iki šiuolaikinių įpročių. Suprasti gilumines priežastis padeda tiek neurologija, tiek psichologija.

Nervų sistemos veikla ir įpročiai

Mūsų smegenys sukurtos pastebėti pavojus bei reaguoti į aplinką. Istoriškai budrumas ir gebėjimas greitai reaguoti padėjo išgyventi, todėl nervų sistema išlieka jautri stimulams. Šiuolaikinės technologijos, dažnai nepertraukiamai siunčiančios naujienas, žinutes ar socialinių tinklų pranešimus, nuolatos aktyvuoja budrumo reakciją. Dėl to nervų sistema vis sunkiau sugeba „persijungti“ į ramesnį, poilsio režimą.

Nerimas ir nuolatinis stresas

Kraujyje cirkuliuojantis kortizolio (streso hormono) kiekis didina polinkį į nervingumą ar vidinę įtampą. Žmonės, dažnai patiriantys stresą ar turintys generalizuotą nerimo sutrikimą, gali nenorėti likti vieni su savo mintimis. Kartais būtent ramybė ir tylos akimirkos leidžia išryškėti vidiniam diskomfortui, todėl natūraliai kyla noras išvengti šių akistatų su pačiu savimi.

Per didelė išorinė stimuliacija

Kasdienybėje žmogų supa gausybė stimulų – socialiniai tinklai, žinios, reklamos. Smegenys pripranta prie pastovaus dirgiklio srauto, o ramybė ir sąstingis ima atrodyti nuobodūs ar net grėsmingi. Pasak psichologų, nutraukus išorinę stimuliaciją, žmogus gali jausti „informacinį badą“ – trumpalaikį diskomfortą, kol protas bando susirasti naujų užsiėmimų.

Žmonių skirtumai: kodėl vieniems lengva, o kitiems sunku?

Vieniems žmonėms vos kelios ramybės minutės – malonus poilsis, o kitiem tai – varginantis išbandymas. Šie skirtumai paaiškinami tiek genetika, tiek įgytais įpročiais.

Temperamentas ir biologinis polinkis

Yra žmonių, kurių temperamentas natūraliai aktyvesnis – jie impulsivesni, greičiau įsitraukia į veiklą, neretai būna linkę į vadinamąjį hiperaktyvumą. Šiems žmonėms dažniau pastebimi sunkumai su išbuvimu ramiai. Tuo tarpu kitiems, kurių nervų sistema stabilesnė, toks stovio pasikeitimas nuo aktyvumo prie ramybės nekelia nepatogumų.

Aplinka ir auklėjimas

Nuo ankstyvos vaikystės formuojasi įpročiai užimti save. Jei namuose ar mokykloje buvo skatinamas nuolatinis aktyvumas, per mažai laiko skirta tiesioginiam poilsiui, gali būti sunku išmokti „nieko neveikti“. Kuo anksčiau išmokstama atrasti ramybės džiaugsmą, tuo lengviau vėliau gyvenime prisitaikyti prie tylios akimirkos.

Medicininės priežastys: kada verta sunerimti?

Yra būklių, dėl kurių žmogui itin sunku išbūti be judesio ar minčių srauto. Jei pastebite, kad ramybės akimirkos neįmanomos, negalite sutelkti dėmesio ir tai trukdo kasdienybei, verta pasitarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.

• ADHD (dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas): šis sutrikimas būdingas nuolatiniu nerimu, išsiblaškymu, judrumu, sunkumais sukaupti dėmesį ir išbūti ramiai ilgiau nei keletą minučių.
• Nerimo sutrikimai: nerimas lemia nesugebėjimą sustoti, nuolat jaučiamas poreikis ką nors veikti, jaučiamas vidinis spaudimas.
• Depresija: kai kuriems žmonėms depresija pasireiškia ne tik liūdesiu, bet ir nemaloniu, sunkiai suvokiamu vidiniu neramumu, verčiančiu ieškoti išsiblaškymo.

Tam tikrais atvejais nesugebėjimas išbūti ramiai signalizuoja apie gilesnes psichologines ar neurologines problemas. Jei sunkumai nuolat kartojasi, trukdo bendrauti ar dirbti, būtina pasitarti su specialistu.

Susidūrus su ramybe: mitai ir realybė

Dažnai manoma, kad sugebėjimas išbūti ramiai – įgimtas gabumas, būdingas tik tam tikriems žmonėms. Tačiau moksliniai tyrimai įrodo, jog ramybės būseną galima lavinti, o to negebėjimas dažnai susijęs su pritaikomomomis strategijomis.

• Mitas: „Aš toks gimiau, man ramybė neįmanoma“. Faktas: tam tikra dalimi atsipalaidavimo įgūdžiai lavinami, priklauso ir nuo kasdienių įpročių.
• Mitas: „Jei nesu aktyvus – švaistau laiką“. Faktas: poilsis ir sąmoningas sustojimas būtinas nervų sistemai ir psichinei sveikatai.
• Mitas: „Būti ramiai – nuobodu arba beprasmiška“. Faktas: Tik tuomet, kai kuriam laikui išjungiamas nuolatinis stimuliacijos srautas, smegenys gali tinkamai „persikrauti“ ir padidinti produktyvumą.

Kaip išmokti išbūti ramybėje?

Jei norite išsiugdyti gebėjimą ramiai ilsėtis (tyčia ar ne), verta pasitelkti tiek psichologinius, tiek praktinius metodus. Dažnai reikia tiesiog leisti sau priprasti prie natūraliai užplūstančio diskomforto pirmosiomis ramybės minutėmis. Priešingai nei atrodo, išgąsdinančios mintys ar nuobodulys laikini. Štai keletas rekomendacijų, kaip išmokti pabūti su savimi:

• Palaipsniui mažinkite išorinę stimuliaciją. Pradėkite nuo kelių minučių be telefono, televizoriaus ar kompiuterio – laikui bėgant intervalus ilginkite.
• Išbandykite sąmoningumo (mindfulness) praktiką. Skirkite laiko tyliam sėdėjimui, atkreipkite dėmesį į kvėpavimą, pojūčius ar aplinkos garsus.
• Kūno judėjimas be tikslinės veiklos. Lengvas pasivaikščiojimas be ausinių ar sąmoningas, lėtas tempimasis padeda „apgauti“ kūną, skatinant atsipalaidavimą.
• Išmokite atpažinti nerimo šaltinius. Kartais sunku nusiraminti, kai neaišku, kas kelia įtampą. Atviras pokalbis su artimu žmogumi ar rašymas dienoraštyje gali padėti aiškiau suprasti savo mintis.
• Pakankamai ilsėkitės. Miego trūkumas paaštrina jautrumą stresui ir sunkina perėjimą į poilsio būseną.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Jei pastebite, kad sunkumas išbūti ramiai tapo nuolatiniu reiškiniu ir trukdo atlikti kasdienes veiklas, verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Individualūs ar grupiniai psichologiniai užsiėmimai, elgesio terapija, psichiatro konsultacija – visa tai gali pagelbėti ištirti problemą išsamiau.

Išvada

Sunkumas išbūti ramybėje dažnai susijęs su šiuolaikinio gyvenimo tempu, pertekliniu stresu ar vidiniais asmenybės bruožais. Tai – dažnas, bet įveikiamas iššūkis. Svarbiausia – nebijoti pasinerti į ramybės akimirką ir reguliariai treniruoti šį gebėjimą. Išmokę išbūti „čia ir dabar“, atrasiu tiek psichologinę, tiek fizinę naudą: sumažėjusį nerimą, geresnį poilsį ir didesnį džiaugsmą gyvenimu.