Kodėl jums sunku kvėpuoti po nemalonios žinios

Kartais staiga išgirsta bloga žinia ar nemaloni žinia gali ne tik emociškai sukrėsti, bet ir fiziškai paveikti mūsų kūną. Dažnas jausmas – sunku kvėpuoti, atrodo, kad trūksta oro, plaučiai neįsileidžia gilaus įkvėpimo, o paniką kelia nuolat tvyrantis nerimas ar net dusulys. Tokia kvėpavimo reakcija atrodo keista, nes juk plaučiai sveiki, oras aplinkui yra. Kodėl kai kuriems žmonėms po nemalonių naujienų kvėpuoti tampa sudėtinga? Išsiaiškinkime, kaip mūsų kūnas reaguoja į stresą ir ką daryti, kad grąžintume kvėpavimą į normalų ritmą.

Kaip stresas veikia kvėpavimą?

Žmogiškoji kvėpavimo sistema yra itin jautri įvairiems emociniams dirgikliams. Girdėdami nemalonią ar šokiruojančią žinią, mes ne tik pajuntame emocinį stresą, bet iškart įsijungia ir tam tikri fiziologiniai procesai. Pagrindinis šio reiškinio variklis yra mūsų kūno streso reakcija, kuri dažnai vadinama „kovok arba bėk“ mechanizmu.

Kovok arba bėk reakcija

Išgirdus nemalonią žinią, limbinė sistema (emocinis smegenų centras) siunčia signalą pagumburiui, kuris aktyvina antinksčių liaukas. Šios išskiria streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Kraujyje padaugėja šių hormonų, dėl ko širdis ima plakti greičiau, o kvėpavimas tampa intensyvesnis, paviršutiniškesnis. Tai instinktyvi organizmo reakcija, paruošianti mus staigei veiklai.

Tačiau šiais laikais dažniausiai negresia realus fizinis pavojus – mus sudrebinantis stresas gali būti emocinis, ne fizinis. Mūsų kūnas vis tiek sureaguoja taip, tartum reiktų bėgti ar kautis. Kvėpavimas tampa greitas ir negilus, nes kūnas ruošiasi „veiksmui“.

Kodėl atsiranda pojūtis, kad trūksta oro?

Greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas (hiperventiliacija) sukelia deguonies ir anglies dioksido pusiausvyros pokyčius kraujyje. Dažnai išsigandę ar sunerimę žmonės be sąmonės to pastebėti pradeda kvėpuoti dažniau ir šiek tiek giliau nei įprastai. Tai gali lemti, kad organizme sumažėja anglies dioksido kiekis.

Sumažėjus anglies dioksido kiekiui, smegenys siunčia signalą „pristabdyti“ – todėl kvėpavimas gali priverstinai sulėtėti, arba net nustoti kelioms akimirkoms. Tokiu atveju pajuntame, kad negalime giliai įkvėpti arba atrodo, jog „trūksta oro“. Kai kuriems tai primena astmos ar dusulio simptomus, kurie dažnai sukelia dar didesnį nerimą ir užburtą ratą.

Emocinė įtaka kvėpavimui

Kaip jausmai ir mintys valdo kvėpavimą

Mūsų emocinės reakcijos stipriai veikia kvėpavimo procesus. Liūdesys, baimė, pyktis ar netikėta žinia – visa tai keičia kvėpavimo ritmą ir gylį. Kai stresas ilgai neslūgsta, kvėpavimo raumenys (diafragma, tarpšonkauliniai raumenys) įsitempia, o pati kvėpavimo eiga tampa neritminga, nenuosekli.

Taip pat patiriant stiprų emocinį stresą dažnai sulėtėja arba pagreitėja širdies plakimas, pradeda svaigti galva, atsiranda nuovargis. Ilgainiui nuolatinis neadekvatus kvėpavimas gali sukelti net raumenų įtampą, spaudimo krūtinėje ar „gumulo gerklėje“ pojūtį.

Fiziologinės priežastys: ką sako mokslas?

Mediciniškai sunku kvėpuoti po nemalonios žinios – tai normali, trumpalaikė reakcija. Dauguma žmonių kvėpavimas po kelių minučių ar valandų savaime grįžta į įprastą ritmą. Šią būseną dažniausiai sukelia ne deguonies ar gyvenimo būdo trūkumas, o būtent organizmo atsakas į stresą. Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 30 % žmonių patiria epizodinį kvėpavimo pasunkėjimą išgyvenant intensyvų psichologinį stresą.

Nėra vieno universalaus atsakymo

Vizualūs ir fiziologiniai simptomai, pasireiškiantys reakcijos į stresą metu, dažnai labai individualūs. Vieniems kvėpavimas gali tapti sunkus iškart, kitiems – kiek vėliau. Taip pat nulemia ankstesnė psichologinė būsena, ar žmogus yra jautresnis, ar dažnai patiria nerimą ir ar turi kvėpavimo ligų ar alergijų.

Kaip padėti sau, kai sunku kvėpuoti dėl streso?

Svarbiausia žinoti – jei sunkumas kvėpuoti atsirado po nemalonios žinios, greičiausiai tai laikina reakcija, susijusi su stresu. Yra keletas pagrindinių būdų sau padėti ir atkurti kvėpavimą.

• Sąmoningas kvėpavimas. Skirkite laiko sąmoningai stebėti kvėpavimą. Lėtai įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki keturių, sulaikykite orą kelias sekundes ir iškvėpkite per burną iki šešių ar aštuonių skaičių. Kartokite kelis kartus, kol kvėpavimas sugrįš į įprastą ritmą.
• Fizinė apkrova. Trumpas pasivaikščiojimas ar nedidelė mankšta gali padėti sumažinti įtampą ir atstatyti kvėpavimo ritmą.
• Aplinka. Jei galite, išeikite į gryną orą arba atsisėskite prie atviro lango – šviežias oras padeda gauti papildomo deguonies ir lengviau normalizuoti kvėpavimą.
• Emocinė parama. Pasikalbėkite su artimu žmogumi apie patirtus išgyvenimus – tai padeda sumažinti stresą.
• Atsipalaidavimo technikos. Išbandykite progresyvų raumenų atpalaidavimą arba meditaciją, ypač jei jaučiate „gumulo gerklėje“ pojūtį ar įtampą kūne.

Mitai apie sunkų kvėpavimą ir stresą

Dažnai žmonės mano, kad jei sunku kvėpuoti staiga – tai visada privalo reikšti kvėpavimo sistemos ligas, astmą ar net širdies ligas. Tačiau dažniausiai priežastis yra psichologinė, o ne fizinė. Jeigu dusulys kartojasi be aiškios priežasties ar atsiranda kiti pavojingi simptomai (skausmas krūtinėje, alpimas, užsitęsęs kvėpavimo trūkumas), tuomet būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.

Taip pat svarbu žinoti, jog dažnas paviršutiniškas kvėpavimas ilgainiui tik apsunkina būklę – todėl sąmoningos kvėpavimo pratybos itin veiksmingos norint numalšinti stresą ir grąžinti ramybę.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei sunku kvėpuoti po nemalonios žinios, tačiau simptomai greitai praeina – nerimauti nereikia. Tačiau jeigu dusulys tęsiasi ilgą laiką, jį lydi spaudimo pojūtis krūtinėje, stiprus širdies plakimas, skausmas ar alpimas, būtina nedelsti ir kreiptis į specialistą. Toks kvėpavimo pasunkėjimas gali būti ir kitų sveikatos problemų ženklas, ypač jei turite lėtinių ligų arba bendrą organizmo silpnumą.

Išvada

Nerimas, šokas ar stiprios emocijos po nemalonių žinių – ne tik psichologinės, bet ir fiziologiškai pasireiškiančios patirtys. Sunku kvėpuoti, atrodo, „netelpa oras“ – viso labo laikina organizmo reakcija į staigų stresą, kuri dažniausiai praeina savaime. Pasitelkę sąmoningą kvėpavimą, skirdami laiko poilsiui ir bendraudami su artimaisiais, galime padėti organizmui greičiau atsistatyti. Visgi, nuolatinis kvėpavimo sunkumas reikalauja medicininės pagalbos. Pasirūpinkite savimi ir savo kvėpavimu – tai svarbus žingsnis kelyje į fizinę bei emocinę sveikatą.