Kodėl jums sunku nurimti po pokalbio telefonu

Ar pastebėjote, kad net ir trumpas pokalbis telefonu dažnai palieka jus sudirgusius, neramius ar net truputį išsekusius? Esate ne vieni – daugelis žmonių susiduria su sunkumais nurimti po telefono skambučio. Tai gali pasireikšti nepaisant to, ar pokalbis buvo malonus, ar sudėtingas. Straipsnyje aptarsime, kodėl taip nutinka, kokie psichologiniai ir fiziologiniai veiksniai lemia šį reiškinį, bei kaip padėti sau po kiekvieno pokalbio telefonu greičiau atgauti vidinę ramybę.

Kodėl telefono pokalbis mus sujaudina?

Bendraujant gyvai, žmogaus smegenys gauna daugybę neverbalinės informacijos: matome kūno kalbą, mimiką, akių žvilgsnį. Pokalbyje telefonu visa ši informacija dingsta – lieka tik balsas ir žodžiai. Dėl to mūsų psichologinė ir fiziologinė sistema gauna mažiau „raktų“, kurie padeda suprasti ir įvertinti pokalbio kontekstą bei pašnekovo nuotaiką.

Sensorinės apkrovos trūkumas

Pokalbis telefonu reikalauja daugiau pastangų – klausytis, interpretuoti intonaciją ir išsiaiškinti, ką pašnekovas iš tikrųjų galvoja ar jaučia. Šis papildomas interpretavimo darbas suaktyvina smegenų sritis, atsakingas už analitiką ir susitelkimą, o tai kartais kelia įtampą. Dėl šios priežasties po skambučio dažnai jaučiamės tarsi „įsitempę“ – lyg po sudėtingo uždavinio sprendimo.

Netikėtumai ir nenuspėjamumas

Telefonas dažnai skamba netikėtai, išmuša iš įprasto ritmo, o būsimo pokalbio temos ar tono negalime nuspėti. Tokie staigūs pokyčiai gali suaktyvinti mūsų organizme „kovok arba bėk” (angl. fight or flight) reakciją. Net ramus pokalbis po netikėto skambučio gali palikti kūną su aktyvia simpatine nervų sistema – padidėjusiu širdies ritmu, raumenų įtempimu ir kvėpavimo pokyčiais.

Psichologiniai veiksniai: nuo socialinio nerimo iki lūkesčių

Socialinis nerimas ir telefono baimė

Daug žmonių patiria vadinamąją „telefono baimę“ (angl. phone anxiety). Tai pasireiškia nemaloniu laukimu prieš skambutį, kurį lydi nerimas ir mintys apie tai, ką reikės pasakyti, kaip pašnekovas sureaguos, ar pokalbis įvyks sklandžiai. Šiek tiek šios baimės yra normalu, bet dažnesnis ar stipresnis nerimas ypatingai sustiprina sunkumus nurimti po skambučio.

Tyrimai atskleidžia, kad net ir žmonės, kurie nejaučia akivaizdaus socialinio nerimo, išgyvena didesnį psichologinį krūvį pokalbiuose telefonu nei gyvai. Priežastis – nėra vizualinio patvirtinimo, sunkiau pajusti kontaktą, baiminamasi nesusipratimų.

Perfekcionizmas ir pergalvojimas

Po pokalbio telefonu nemaža dalis žmonių linkę daugybę kartų mintyse analizuoti, ką pasakė, ar viską atliko „teisingai“, kaip atrodė kito akyse. Perfekcionizmas ar didelis noras būti gerai suprastam sukelia papildomą stresą, kuris nepraeina iškart padėjus ragelį.

Fiziologinės reakcijos ir nervų sistema

Kūnas reaguoja į žodinį stimulą

Net jei pokalbis atrodo trumpas ar nesudėtingas, klausymas ir kalbėjimas stimuliuoja nervų sistemą. Skambutis veikia mūsų kūną kaip signalas, kuriam reikia susitelkti, o šią būseną lydintys hormonai (pvz., adrenalinas) dar kuriam laikui išlieka kraujyje ir trukdo ramiai nusiraminti net po pokalbio.

Triukšmo, technologijų ir garso įtaka

Telefoniniai pokalbiai dažnai vyksta foninio triukšmo sąlygomis, girdime trukdžius ar nesugebame iki galo suprasti kito žmogaus žodžių, ypač jei naudojame Belaidžio ryšio ausines ar prastą ryšį. Tai veikia kaip papildomas nervinės sistemos krūvis ir vėliau sunkina grįžimą į atsipalaidavimo būseną.

Mitai apie pokalbių telefonu „paprastumą“

• Mitas: „Pokalbis telefonu tėra paprasta užduotis.“ Iš tiesų, ji reikalauja sudėtingų kognityvinių ir emocinių įgūdžių.
• Mitas: „Problemos kyla tik socialiai nerimastingiems žmonėms.“ Net ir ektravertai po įtempto skambučio gali jausti nuovargį ar neramumą.
• Mitas: „Susierzinimas po skambučio – silpnumo požymis.“ Tai visiškai natūrali biologinė ir psichologinė reakcija, susijusi su informacijos stoka ir nervų sistemos darbu.

Kaip ramiau jaustis po pokalbio telefonu?

Įsisąmoninkite pojūčius

Stebėkite, kaip jaučiatės po kiekvieno pokalbio – ar pastebite įtemptus raumenis, gilų kvėpavimą, minčių šuolius? Paprasta refleksija padeda suvokti kūno reakcijas ir jas švelniai pakoreguoti.

Trumpas pertraukos ritualas

Po kiekvieno skambučio sąmoningai skirkite 1–2 minutes savo emociniam fonui atkurti: kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, ištieskite pečius, atpalaiduokite žandikaulį. Jei galite, pažiūrėkite pro langą arba išeikite į kitą patalpą – tai padės nutraukti pokalbio sukeltą „budrumo režimą“.

Pasiruoškite pokalbiui iš anksto

Jei įmanoma, užsirašykite kelis pagrindinius punktus ar klausimus, kuriuos norite aptarti pokalbio metu. Tai sumažins nerimą ir padės išlaikyti aiškumą netikėtose situacijose.

Nepergyvenkite dėl nemeilės telefonui

Šiuolaikinės bendravimo priemonės atveria daug pasirinkimų. Nesigėdykite, jei mieliau rašote žinutes ar renkatės susitikimus gyvai – tai nereiškia, kad turite problemų, o veikiau atliepia natūralius žmogaus bendravimo poreikius.

Kada verta sunerimti?

Nedidelis nerimas, jaudulys ar nuovargis po pokalbio yra visiškai įprastas. Tačiau jei pastebite, kad pokalbių telefonu nuolatos vengtumėte, patiriate ilgalaikį nerimą arba dėl to suprastėja kasdienis gyvenimas, verta kreiptis į specialistą – psichologą ar psichoterapeutą.

Pabaigos mintys

Sunkumas nurimti po pokalbio telefonu – universali šiuolaikinio žmogaus patirtis. Tai lemia mūsų evoliucijos, bendravimo įpročių ir nervinės sistemos savitumai. Suprasdami šį reiškinį, galime ramiau priimti savo pojūčius ir imtis paprastų žingsnių, kurie padeda greičiau atgauti vidinę pusiausvyrą. Jeigu po kiekvieno skambučio jaučiatės neramiai – žinokite, kad esate visiškai normalūs ir turite galimybę padėti sau pasijusti geriau.