Kodėl jūsų širdies plakimas kinta kalbant apie problemas

Ar kada nors pastebėjote, kad kalbant apie opias ar jautrias problemas jūsų širdis pradeda plakti stipriau, greičiau ar net sutrinka ritmas? Toks pojūtis nėra atsitiktinis. Širdies plakimo kitimai socialinėse situacijose – ypač kalbant apie problemas, ginčus ar nepatogias temas – yra dažnas reiškinys, turintis aiškų fiziologinį ir psichologinį paaiškinimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl emociniai išgyvenimai keičia jūsų širdies ritmą, kaip atskirti natūralius širdies pokyčius nuo pavojingų sutrikimų, ir, svarbiausia, kaip tokias reakcijas atpažinti bei suvaldyti.

Kas lemia širdies plakimo pokyčius emocinėse situacijose?

Širdies plakaimas nėra vien tik fizinė reakcija – jis glaudžiai susijęs su jūsų emocijomis, mintimis ir netgi socialine aplinka. Emocinis pokalbis, problemų sprendimas ar tiesiog sudėtingesni tarpasmeniniai santykiai aktyvuoja biologinius mechanizmus, kurie tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.

Simpatinė nervų sistema ir streso reakcija

Viena pagrindinių priežasčių – simpatinės nervų sistemos aktyvacija. Susidūrus su stresu ar emociniu diskomfortu, mūsų organizmas gamina “kovok arba bėk” atsaką: išsiskiria adrenalinas ir kortizolis. Šios medžiagos didina širdies susitraukimų dažnį bei kraujo spaudimą. Net jeigu grėsmė – tik pokalbyje kylantis nemalonumas, organizmas reaguoja tarsi į realų pavojų.

Dėmesys emocijoms ir kūno signalams

Svarbu suprasti, kad neigiamos emocijos nebūtinai yra pavojingos pačiai širdžiai. Tačiau jautrūs žmonės dažnai linkę stipriau reaguoti į savo kūno signalus: pastebėti širdies permušimus, virpesius ar rankų drebulį. Tai padidina nerimą, kuris vėlgi stiprina fiziologinę reakciją – susidaro uždaras ratas.

Kaip kalbėjimas apie problemas veikia širdies ritmą?

Pokalbių metu, ypač jei tema – jautri ar konfliktinė, širdies plakimo tempas gali svyruoti. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad nerimas, džiaugsmas, pyktis ar gėda dažniausiai sukelia laikiną širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) padidėjimą, neretai pasireiškia net trumpalaikiais ritmo sutrikimais.

• Nerimas. Kalbantis apie problemas ar skaudžius išgyvenimus, išauga įtampa, o širdis reaguoja pagreitėjusiu plakimu. Tipiškas ŠSD pakilimas – nuo įprastų 60–80 iki 100 ir daugiau dūžių per minutę.
• Gėda ar dvejonės. Gėdos jausmas bei baimė būti nesuprastam sukelia stiprią emocinę reakciją su būdingu širdies ritmo pagreitėjimu.
• Pyktis ir nusivylimas. Šios emocijos kartais sukelia net trumpą ekstrasistolių (praleistų ar papildomų širdies plakimų) pliūpsnį – tai dažnai juntama tarsi „širdis nusirito“, šuoras ar plazdenimas krūtinėje.

Paprastai po pokalbio širdies plakimas grįžta į normalią būseną per kelias minutes. Jei širdis ilgai neatgauna įprasto ritmo arba simptomai dažnai kartojasi, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Kai emocinis širdies plakimas gali būti pavojingas?

Didžioji dalis širdies ritmo pokyčių, sukeltų emocijų, yra visiškai saugūs žmonėms be ankstesnių širdies ligų. Visgi kai kuriais atvejais šie simptomai gali būti pavojingų sveikatos sutrikimų požymis.

• Ilgalaikis širdies plakimo padažnėjimas (tachikardija). Jeigu širdis stipriai plaka ilgiau nei kelias minutes ir tai lydi krūtinės skausmas, dusulys ar alpimas, būtina skubiai kreiptis į medikus.
• Dažni širdies ritmo sutrikimai. Nuolat kartojantys ekstrasistolės, nereguliarus plakimas ar stiprus plazdenimas – ypač jei turite rimtų širdies ar kraujagyslių problemų – taip pat turėtų būti įvertinti specialistų.
• Simptomai ramybės būsenoje. Jei širdis ima stipriai plakti ar sukelia diskomfortą net nesant akivaizdžiai emocinei situacijai, reikalinga medikų konsultacija dėl galimų organinių sutrikimų.

Kaip suvaldyti širdies plakimo pokyčius emocinių pokalbių metu?

Jeigu žinote, kad jūsų širdis jautriai reaguoja į emocinius išgyvenimus, pravartu taikyti savikontrolės metodus, kurie padeda suvaldyti simptomus arba bent jau jų išvengti.

Gilaus kvėpavimo technikos

Lėtas, gilus kvėpavimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri natūraliai mažina širdies plakimo dažnį ir ramina emocinį sujaudinimą. Prieš ar pokalbio metu bandykite keletą kartų giliai įkvėpti per nosį, iškvėpti per burną, susikoncentruojant ties kvėpavimo ritmu.

Mąstymo ir nusiraminimo technikos

• Nukreipkite dėmesį nuo kūno pojūčių – bandykite koncentruotis į pokalbį ar temą, o ne simptomus.
• Priminkite sau, kad tokia reakcija normali ir laikina. Kartais pati baimė „kas, jei mano širdis plaka per stipriai?“ sustiprina simptomus.
• Jei reikia – iš anksto informuokite kitą žmogų, kad kalbant apie problemas galite jautriau reaguoti. Tai sumažins papildomą spaudimą.

Fizinė veikla ir sveikas gyvenimo būdas

Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir poilsio valandos stiprina širdies ištvermę ir mažina jos jautrumą stresui. Taip pat pravartu riboti kofeino ir alkoholio vartojimą, ypač jei širdis linkusi į ritmo sutrikimus.

Dažniausi mitai apie širdies plakimą emocijoms kylant

• Mitai: Dažnas klaidingai mano, kad kiekvienas stipresnis širdies plakimas – širdies liga. Iš tiesų, sveikos širdies savininkui emocinis plakimo padažnėjimas yra visiškai normalus ir net rodo gerą adaptyvumą stresui.
• Mitai: Paplitęs įsitikinimas, kad emocinis susijaudinimas gali sukelti infarktą arba insultą kiekvienam. Rizikinga tik tiems, kurie jau turi sunkių širdies pažeidimų arba serga lėtinėmis ligomis.

Jeigu nediskutuojate apie problemas kasdien ekstremaliomis sąlygomis, širdis laikinai pagreitės, bet nenukentės.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei kartu su širdies ritmo pokyčiais jaučiate spaudimą krūtinėje, dusulį, rankų ar veido nutirpimą, galvos svaigimą ar alpimo epizodus, būtina nedelsti kreiptis į skubios pagalbos tarnybas. Taip pat verta pasitarti su šeimos gydytoju, jei padidėjęs širdies ritmas užsitęsia, įprastai nekinta net ramybės būsenoje arba labai trikdo kasdienį gyvenimą.

Apibendrinimas: širdies plakimas – jūsų emocijų barometras

Širdies plakimo pokyčiai kalbant apie problemas yra dažna, fiziologiškai paaiškinama būklė. Tai ženklas, kad kūnas reaguoja į emocinį krūvį. Dažniausiai tokie pakitimai nėra pavojingi ir praeina savaime – svarbu juos atpažinti, suprasti iš kur jie kyla, ir, jei reikia, pasitelkti nusiraminimo arba kvėpavimo technikas. Rūpinkitės savo emocine ir fizine sveikata, o užsitęsusių ar dažnai pasikartojančių širdies ritmo pokyčių atvejais pasitarkite su gydytoju.