Kodėl kartais „užstringa“ balsas kalbant apie jausmus

Ar kada nors pastebėjote, kad kalbant apie savo jausmus balsas pradeda drebėti, pranyksta žodžiai ar net visiškai užstringa kalba? Tokia patirtis ne tik nemaloni, bet ir dažnai sukelia papildomą gėdos ar nerimo jausmą. Šis reiškinys išties yra dažnas, ypač tais momentais, kai bandoma atvirai kalbėtis apie asmeninius ar sudėtingus išgyvenimus. Tačiau kodėl mūsų balsas kartais „užstringa“ būtent tada, kai norime pasidalinti savo jausmais? Panagrinėkime šį fenomeną iš emocinės, fiziologinės bei socialinės perspektyvos.

Kas vyksta, kai kalbame apie jausmus?

Kalbėti apie jausmus nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Tam reikia ne tik žodžių, bet ir gebėjimo atskleisti savo vidinį pasaulį, kas natūraliai kelia nerimą ar pažeidžiamumo jausmą. Tokiais momentais mūsų kūnas ir protas reaguoja specifiniais būdais, kurie gali paveikti balso išraišką ir net kalbos gebėjimą.

Emocinė įtampa ir jos įtaka balsui

Kai susiduriame su stipriomis emocijomis, kaip nerimas, gėda ar baimė, mūsų nervų sistema įsijungia į „kovok arba bėk“ režimą. Šioje būsenoje kūnas mobilizuojasi apsaugoti save nuo (kartais tikėtino) pavojaus. Balso stygos susitempia, kvėpavimas pasidaro negilus ir netolygus, raumenys kakle ir gerklėje įsitempia. Tai gali sukelti balso drebėjimą, užkimimą ar net visišką nesugebėjimą eiti žodžiais. Tokia kūno reakcija yra natūrali – ji padeda apsaugoti nuo pernelyg didelio pažeidžiamumo.

Baimė būti nesuprastam ar atstumtam

Bendrystės poreikis yra viena pagrindinių žmogaus socialinių motyvacijų. Dėl šios priežasties ypač jautriai reaguojame į galimą atstūmimą ar kritiką. Atviras kalbėjimas apie jausmus dažnai kelia nerimą, kad galime būti nesuprasti ar įžeisti kitą žmogų. Tai sukelia emocinį spaudimą, kuris irgi pasireiškia fiziologiniais simptomais – balso užkimimu, kalbos trūkumu, netikėtu balsu užsidarius ar „užstrigus“ gerklėje.

Fiziologinės priežastys, kodėl balsas užstringa

Streso hormonų poveikis

Kai bandome kalbėti apie tai, kas skaudina ar kelia nerimą, išsiskiria streso hormonai – kortizolis ir adrenalinas. Jie tiesiogiai veikia mūsų organizmą, didindami raumenų įtampą, didindami pulsą, sausindami burną. Balso stygos tampa mažiau elastingos, jos susitraukia – dėl to gali atsirasti gerklės spaudimo pojūtis, pasunkėja kalbėjimas, balsas tampa silpnesnis ar visiškai „užstringa“.

Funkciniai balso sutrikimai

Mediciškai toks balso „užstrigimas“ gali būti apibūdinamas kaip funkcinių balso sutrikimų dalis. Tai reiškia, kad nėra jokių anatominių pokyčių ar ligų, tačiau dėl psichologinės įtampos funkcija sutrinka. Dažniausiai tai laikina ir atslūgsta kartu su streso ar nerimo sumažėjimu.

Psichologinė barjera: kodėl sunku kalbėti apie jausmus?

Kultūriniai ir socialiniai veiksniai

Nuo mažens mus supa tam tikri įsitikinimai apie jausmų reiškimą. Vienose šeimose ar visuomenėse skatinamas atvirumas, kitose – emocijų slopinimas ar net bausmė už jų demonstravimą. Suaugus, šie modeliai tampa mūsų vidine taisykle ir instinktyviai įsijungia bandant kalbėti apie savo išgyvenimus. Tai ypač pasireiškia socialinėse situacijose, kur svarbu išlaikyti „veidą“ ar atitikti tam tikrus lūkesčius.

Asmeninė patirtis ir traumos

Žmonės, kurie patyrė emocinį atstūmimą, patyčias ar artimųjų nesupratimą, ateityje gali instinktyviai vengti dalintis savo jausmais. Baimė pakartotinai būti įskaudintam sąlygoja taip vadinamą emocinį saugiklį: norime prabilti, tačiau kūnas sustabdo žodžius, lyg saugodamas mus nuo galimos skriaudos.

Kaip sau padėti, kai „užstringa“ balsas?

Sąmoningas kvėpavimas ir relaksacija

• Lėtas, gilus kvėpavimas padeda sumažinti įtampą gerklėje ir visuose raumenyse. Susitelkite į iškvėpimus – tai padės atsipalaiduoti ir grąžinti balsą.
• Kaklo ir pečių pratempimai mažina fiziologinę įtampą ir padeda lengviau artikuliuoti žodžius.
• Trumpa pauzė ar menkas atokvėpis prieš pradedant kalbėti apie jausmus padeda struktūrizuoti mintis ir susikalbėti su savo kūnu.

Emocinio raštingumo ugdymas

• Praktikuokite emocijų įvardijimą raštu. Pradėkite nuo dienoraščio arba trumpų pastabų apie tai, ką jaučiate. Tai padės susipažinti su savo išgyvenimais ir juos formuluoti žodžiais.
• Mokykitės kalbėti apie jausmus saugiai, pavyzdžiui, patikimoje artimoje aplinkoje ar su profesionalu (psichologu).
• Įsisąmoninkite, kad jausmai – natūralūs ir svarbūs. Kuo daugiau praktikos, tuo lengviau sekasi verbalizuoti vidinius išgyvenimus.

Kada kreiptis į specialistus?

Jeigu balso užstrigimas tampa lėtiniu arba labai trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichologu. Kartais už balso sutrikimų slypi gilesnės emocinės ar net medicininės problemos (pvz., balso stygų uždegimai ar psichosomatiniai sutrikimai). Specialistai padės nustatyti priežastį ir parinks tinkamiausią pagalbą.

Dažniausi mitai apie jausmų reiškimą balsu

• „Tik silpniems žmonėms užstringa balsas“. Tai mitas. Jausmų verbalizavimas reikalauja drąsos ir nėra silpnumo ženklas – priešingai, tai gebėjimo pažinti save požymis.
• „Reikia tiesiog nekreipti dėmesio“. Ignoruojant emocines problemas, jos dažnai tik gilėja. Verta mokytis jas atpažinti ir išreikšti, o ne slopinti.
• „Balso užstrigimas – rimta liga“. Daugeliu atvejų, jei nėra fizinių balso stygų pažeidimų, tai – laikina, psichologinių veiksnių nulemta būsena.

Išvada: balsas ir jausmai – gilesnė sąsaja, nei atrodo

Balso užstrigimas kalbant apie jausmus – natūrali psichofiziologinė reakcija į emocinį atvirumą, streso ar nerimo būsenas. Nors kartais ji sukelia nepatogumų, svarbu suprasti, kad ši būsena nėra trūkumas ar silpnumo ženklas, bet žmogaus psichikos ir kūno apsaugos mechanizmas. Praktikuojant atvirumą, rūpinantis savimi ir esant poreikiui kreipiantis pagalbos, kalbėjimas apie jausmus palaipsniui tampa lengvesnis ir natūralesnis. Atvirumas sau bei kitiems – stiprybės požymis ir sveiko emocinio gyvenimo raktas.