Kodėl kūnas „kaista“ susinervinus

Ar pastebėjote, kad stipriai susinervinus kūnas tarytum „kaista“ – veidas nurausta, delnai sudrėksta, širdis plaka stipriau? Tai – ne tik psichologinė būsena, bet ir fiziologinis atsakas, turintis aiškius paaiškinimus. Pabandykime išsamiai panagrinėti, kodėl nervinė įtampa ar stresas priverčia organizmą įkaisti, kas vyksta mūsų kūno viduje ir kaip galime valdyti šiuos pojūčius.

Kas vyksta kūne susinervinus?

Mūsų organizmas su stresu arba emociniu susijaudinimu susidoroja pasitelkdamas sudėtingą fiziologinių reakcijų sistemą. Tokios būsenos kaip pyktis, baimė ar gėda suaktyvina autonominę nervų sistemą – ypač simpatinę jos dalį. Tai ta pati sistema, kuri „įjungia“ kovos arba bėgimo (angl. „fight or flight“) mechanizmą.

Simpatinės nervų sistemos aktyvacija

Susinervinus ar patiriant stresą, padidėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas, kuris paruošia kūną greitai reaguoti į galimas grėsmes. Šios reakcijos esmė – fiziologiškai mobilizuoti jėgas, pakelti energijos lygį bei sustiprinti dėmesį. Štai pagrindiniai šio proceso požymiai:

• Kraujagyslių išsiplėtimas, ypač veide ir galūnėse
• Širdies ritmo pagreitėjimas
• Pagausėjusi prakaito sekrecija
• Adrenalino ir kitų streso hormonų išsiskyrimas

Kraujotakos pokyčiai ir šilumos pojūtis

Vienas būdingiausių pojūčių – veido, kaklo, viršutinės krūtinės „karščio bangos“. Tai – natūrali kraujagyslių reakcija: susinervinus kraujagyslės atsipalaiduoja ir išsiplečia, padidėja kraujo pritekėjimas į odą, todėl jaučiame šilumą ar net matome paraudimą. Šis reiškinys vadinamas „veido raudonavimu dėl emocijų“ (angl. emotional blushing), dažnai pasireiškiantis ir per gėdą, baimę ar pyktį.

Kokios medžiagos sukelia „karštį“?

Pagrindinė grandis – hormonai. Susinervinus į kraują pradedama išskirti daugiau kortizolio, adrenalino bei noradrenalino. Šie hormonai suaktyvina širdį, pagreitina kvėpavimą, padidina kraujospūdį ir sustiprina kraujotaką periferiniuose audiniuose, ypač odoje.

Adrenalinas – streso pagrindinis tarpininkas

Adrenalinas išskiriamas iš antinksčių žievės, kai smegenys, tiksliau pagumburio–hipofizės–antinksčių ašis, užfiksuoja stresinę ar keliančią nerimą situaciją. Adrenalinas aktyvina širdį, didina kraujo tėkmę raumenyse ir odoje, dėl to mes ir jaučiame „užplūstantį karštį“ bei „vidinį virpėjimą“.

Kortizolis – ilgiau trunkanti reakcija

Jei stresas užsitęsia, padidėja kortizolio kiekis. Šis hormonas stiprina ilgalaikį organizmo pasiruošimą reaguoti į stresą, tačiau nuolat padidėjęs kortizolio kiekis gali sukelti sveikatos problemų (pavyzdžiui, silpninti imunitetą ar skatinti uždegiminius procesus).

Kodėl „kaista“ ne tik veidas?

Nors išoriškai dažniausiai matome paraudimą veido srityje, vidinis „karštis“ gali apimti ir likusį kūną: delnus, krūtinę, kartais net kojas. Tai – mūsų organizmo būdas atiduoti perteklinę šilumą didesniu paviršiaus plotu. Ilgiau trunkantis ar stipresnis nervinis stresas gali skatinti ne tik šilumos pojūtį, bet ir prakaitavimą, kuris yra kita organizmo funkcija, padedanti atvėsinti kūną.

Karščio pojūtis be realios temperatūros pokyčių

Įdomu, kad reali kūno temperatūra dažniausiai beveik nepadidėja – pokytis būna labai nežymus arba jo visai nėra. Karštis, kurį jaučiame susinervinę, yra subjektyvus ir susijęs daugiau su nerviniais signalais bei kraujo pasiskirstymu, o ne su kūno temperatūros pakilimu kaip sergant peršalimu ar uždegimu.

Kodėl kai kurie žmonės „kaista“ stipriau?

Kiek stipriai pajuntamas karštis arba kiek pastebimas raudonis priklauso nuo individualių ypatybių. Tai lemia:

• Genetinis polinkis: kai kurių žmonių oda linkusi stipriau reaguoti į nervinį dirgiklį, kraujagyslės lengviau prasiplečia arba yra arčiau odos paviršiaus.
• Odos tipas: šviesesnės odos savininkai dažniau pastebi veido paraudimą.
• Hormoninis fonas: moterims kaitimas gali būti stipriau juntamas dėl estrogenų svyravimo.
• Pamokos iš patirties: jei žmogus įpratęs stipriai reaguoti į stresą, šios reakcijos gali stiprėti, atsirasti savotiškas uždaras ratas.

Moksliniai mitai ir faktai apie „kaistą“

Kai kurie žmonės mano, kad susinervinus pakyla ir kūno temperatūra, tačiau tai retai tiesa. Sveiko žmogaus kūnas labai tiksliai reguliuoja vidinę temperatūrą, todėl termometru matuojamas skirtumas, jei ir yra, vos kelių dešimtųjų laipsnio.

Visuomenėje paplitęs mitas, kad dažnas “kaistantis” žmogus serga kokia nors liga. Tiesa ta, kad tai normali fiziologinė reakcija, nebent šie pojūčiai trukdo kasdieniam gyvenimui arba yra lydimi kitų nerimą keliančių simptomų (pavyzdžiui, sąmonės netekimo, stipraus spaudimo krūtinėje, dusulio ar pan.).

Kaip sau padėti ir suvaldyti „įkaitimą“?

Nors „karščio“ pojūtis susinervinus yra natūrali kūno reakcija, dažnai norime jį suvaldyti, ypač jei tai sukelia diskomfortą socialinėse situacijose. Štai kelios veiksmingos strategijos:

• Kvėpavimo pratimai: lėtas, gilus kvėpavimas sumažina simpatinės sistemos aktyvumą ir padeda kūnui „grįžti“ į ramybės būseną.
• Fizinė veikla: trumpas pasivaikščiojimas ar lengvi tempimo pratimai padeda neutralizuoti streso hormonų poveikį.
• Mąstymo keitimas: dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) technikos moko priimti savo reakcijas be vertinimo, mažina gėdos arba baimės suaktyvindamą užburtą ratą.
• Aplinkos pakeitimas: šiek tiek vėsesnė ar gerai vėdinama patalpa gali sumažinti „karščio bangų“ pojūtį.
• Streso valdymo įgūdžiai: meditacija, jogos užsiėmimai ir pokalbiai su specialistais gali sumažinti ilgalaikį jautrumą.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei „kaistate“ nuolat, karštis atsiranda be aiškios priežasties ar jį lydi tokie simptomai kaip karščiavimas, alpimas, stiprus širdies plakimas, spaudimas krūtinėje ar dusulys, rekomenduojama pasitarti su gydytoju – kartais tokie simptomai gali signalizuoti ir apie kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, endokrininius sutrikimus arba širdies ligas.

Tačiau dažniausiai „kūno kaisti“ pojūtis susinervinus – normalaus fiziologinio atsako dalis, kurią galime valdyti įvaldę streso valdymo įgūdžius, skirdami laiko poilsiui ir sveikai gyvensenai.