Kodėl kūnas pulsuoja ramybės būsenoje? Tylūs vibraciniai signalai, kuriuos verta suprasti

Ar kada nors atsigulę ar sėdėdami ramiai jautėte, tarsi kūnas švelniai vibruotų? Pulsuojančios ar bangomis sklindančios vibracijos, net kai nėra jokio judesio, gali kelti nerimą, bet tuo pačiu ir išlikti nepaaiškinamos įprastiniais tyrimais. Šis reiškinys dažniausiai nepastebimas išoriškai – jį jaučia tik pats žmogus. Nors pulsavimas ramybės būsenoje gali būti susijęs su stresu, jo kilmė dažnai gilesnė – susijusi su nervų, hormonų ar net kraujotakos sistemomis.

Kaip pasireiškia kūno pulsavimas?

Simptomų įvairovė

Pulsavimas dažniausiai apibūdinamas taip:

• Tarsi „elektros bangos” sklindančios per kūną;
• Vibracija, kuri jaučiama galūnėse, pilve, krūtinėje ar galvoje;
• Dažniausiai atsiranda prieš miegą, naktį arba poilsio metu;
• Gali būti lydimas širdies plakimo, nerimo, vidinio „drebulio” pojūčio.

Šie pojūčiai yra realūs, nors neretai net neurologiniai tyrimai jų nepaaiškina.

Galimos kūno pulsavimo priežastys

1. Nervų sistemos hiperaktyvumas

• Simpatinės nervų sistemos per aktyvumas (kova arba bėk režimas) net ramybės metu palaiko raumenų ir kraujagyslių tonusą;
• Nervų signalai gali būti „užstrigę” – dėl to jaučiami elektriniai impulsai ar tarsi virpesiai;
• Tai dažnai pasitaiko žmonėms, gyvenantiems su nuolatiniu stresu ar nerimu.

2. Perdegimas ir autonominės sistemos disbalansas

• Kai organizmas ilgai veikia per dideliu tempu, pervargsta ne tik raumenys, bet ir nervų sistemos reguliacija;
• Rezultatas – autonominės nervų sistemos disbalansas, vadinamas disautonomija;
• Pulsavimas yra vienas iš dažniausių jos požymių – kaip signalas, kad organizmas nebesugeba tinkamai persijungti į poilsio režimą.

3. Kraujotakos pokyčiai

• Gulint kraujotaka keičia pasiskirstymą – kai kurios kūno dalys gauna daugiau kraujo;
• Tai gali sukelti „pulsacijos” pojūtį, ypač kojose, pilve ar šonuose;
• Vėsesnė aplinka ar mažas fizinis aktyvumas sustiprina kraujagyslių jautrumą.

4. Hormoniniai svyravimai

• Estrogenų, kortizolio ar skydliaukės hormonų disbalansas stipriai veikia širdies ritmą, nervų laidumą ir raumenų tonusą;
• Menopauzės metu ar sergant hipotireoze gali pasireikšti naktiniai „virpesiai”, šilumos bangos, pulsavimas;
• Kortizolio perteklius naktį – dažna vidinio neramumo ir pulsacijos priežastis.

5. Mikroelementų trūkumas

• Magnio, kalcio, kalio trūkumas – viena dažniausių raumenų ir nervų diskomforto priežasčių;
• Magnis ypač svarbus nakties metu – jo trūkumas sukelia neramių kojų sindromą, raumenų „trūkčiojimą”, pulsacijas;
• Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai dažnai pasireiškia būtent ramybės būsenoje.

Kada reikėtų sunerimti?

Nors pulsavimas dažnai yra laikinas ir susijęs su nervų sistema, būtina išsamesnė diagnostika, jei:

• Simptomai vis dažnėja arba stiprėja;
• Jaučiamas ne tik pulsavimas, bet ir galvos svaigimas, tirpimas, regėjimo ar kalbos pakitimai;
• Yra žinoma širdies ar neurologinių ligų istorija.

Tokiu atveju verta pasitarti su neurologu, endokrinologu ar kardiologu, atlikti hormonų ir mineralų tyrimus.

Ką galima daryti natūraliai?

1. Nervų sistemos nusiraminimas

• Kvėpavimo pratimai (pvz., kvėpuoti 4-4-6 ritmu) padeda aktyvuoti parasimpatinę sistemą;
• Meditacija, joga, „body scan” technika nuramina centrinę nervų sistemą;
• Reguliarus miegas – būtinas nervų regeneracijai.

2. Subalansuota mityba ir papildai

• Vartokite maistą, turintį daug magnio (migdolai, moliūgų sėklos, žalios lapinės daržovės);
• Išbandykite papildus su magniu, B grupės vitaminais, kalciu;
• Gerkite pakankamai vandens – dehidratacija stiprina nervinį jautrumą.

3. Šiluma ir judėjimas

• Šilta vonia arba kompresas prieš miegą sumažina raumenų įtampą;
• Lengvas vakarinis pasivaikščiojimas pagerina kraujotaką;
• Judesio terapija – puikus būdas sumažinti fascijų įtampą ir pagerinti kūno pojūčius.