Kodėl kyla noras dažnai giliai įkvėpti žiūrint žinias?

Ar pastebėjote, jog žiūrėdami žinias televizijoje, internete ar klausydamiesi radijo dažnai pagaunate save nevalingai giliai įkvepiant? Toks gilaus įkvėpimo jausmas gali pasirodyti keistas ar net sukelti nerimą. Tačiau šis reiškinys yra daug dažnesnis, nei manome, ir turi mokslinį pagrindą. Straipsnyje aptarsime, kodėl žiūrint žinias kyla noras dažniau giliai įkvėpti, kokie psichologiniai bei fiziologiniai faktoriai tai lemia ir kaip šį procesą suvaldyti.

Kas vyksta mūsų kūne žiūrint žinias?

Žinios dažnai pateikia daug informacijos apie pasaulio įvykius – nuo visuomenės aktualijų iki katastrofų ar konfliktų. Tokia informacija dažnai sukelia stiprius emocinius atsakus, o tai daro tiesioginę įtaką kvėpavimui. Žmogaus fiziologija reaguoja į emocinius dirgiklius automatiškai: esant stresui, nerimui ar staigiam dėmesio suaktyvėjimui, kvėpavimo dažnis ir gylis kinta.

Streso ir nerimo poveikis kvėpavimui

Naujienų srautas dažnai būna įtemptas, gali kelti nerimą, liūdesį, net pyktį. Psichologai nustatė, jog net pasyvios žinios apie negatyvius įvykius gali sukelti stresinę organizmo reakciją. Esant stresui, mūsų kūnas automatiškai aktyvuoja “kovok arba bėk” (angl. fight or flight) reakciją, kurią reguliuoja simpatinė nervų sistema.

Tokiomis akimirkomis kvėpavimas dažnai tampa paviršutiniškas, greitesnis, arba – priešingai – žmogus pagauna save giliai įkvepiant. Pastarasis elgesys dažnai būna pasąmoninis bandymas nusiraminti: gilus kvėpavimas iš dalies “išjungia” streso atsaką ir aktyvuoja parasimpatinę (raminančią) nervų sistemos dalį.

Dėmesys ir įtampa – natūrali reakcija į naują informaciją

Nagrinėjant, kodėl žiūrint žinias kyla poreikis giliai įkvėpti, svarbu suprasti ir dėmesio įtaką. Žinios savo turiniu dažnai reikalauja protinės įtampos ir susikaupimo. Kai mūsų smegenys intensyviai apdoroja naują, įtemptą ar sudėtingą informaciją, organizmas instinktyviai sustiprina kvėpavimą gausesniam deguonies tiekimui. Tai senovinis biologiškai įsitvirtinęs mechanizmas: deguonis būtinas efektyviam mąstymui ir stresinių situacijų suvaldymui.

Psichologiniai motyvai – kodėl giliai įkvepiame būtent žiūrėdami žinias?

Nerimas dėl pasaulio įvykių ir asmeninės saugos

Net jei žinios neaktualios tiesiogiai, žmonės dažnai jaučia nesąmoningą nerimą dėl globalių problemų. Socialiniai psichologai teigia, jog net menkai asmeniškai susijusios situacijos žiniasklaidoje gali sukelti “pergyvenimo už save ir kitus” efektą. Gilūs įkvėpimai tuomet tampa tarsi vidiniu saugumo ieškojimu ir bandymu atstatyti vidinę pusiausvyrą.

Emocinis atspindys ir empatija

Stebėdami kitų žmonių emocijas, nelaimes ar lūkesčius žiniose, natūraliai veikiame empatiškai: “pergyvename” jų jausmus per savus pojūčius. Psichologiniai tyrimai rodo, jog stipri empatija arba emocinis rezonansas verčia mus giliau kvėpuoti, ypač kai stebime liūdnus ar stresą keliančius siužetus.

Fiziologinės priežastys ir jų reikšmė

Automatinės kūno reakcijos

Mūsų kvėpavimas paprastai vyksta automatiškai, tačiau emocinės situacijos gali jį laikinai pakeisti. Gilus kvėpavimas aktyvuoja diafragmą ir padeda deguoniui lengviau pasiekti kraują. Tokiu būdu kūnas tampa efektyvesnis pasirengdamas galimai “grėsmei”. Net jei ta “grėsmė” – tik žinios ekrane.

Sveikatos būklės įtaka kvėpavimui

Rečiau, tačiau svarbu nepamiršti, kad dažnas gilaus kvėpavimo poreikis gali būti susijęs su sveikatos problemomis – pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligomis, širdies veiklos sutrikimais ar net panikos atakomis. Visgi, jei šis poreikis kyla tik žiūrint žinias ir nepasireiškia kitomis progomis, greičiausiai priežastis psichologinė.

Kaip suvaldyti poreikį dažnai giliai įkvėpti žiūrint žinias?

• Sąmoningas kvėpavimas. Pastebėjus, jog dažnai pradedate giliau kvėpuoti, galima sąmoningai lėtinti kvėpavimą, atlikti gilų, diafragmos pagrindu atliekamą įkvėpimą ir lėtai iškvėpti. Tokia technika leidžia kūnui greičiau nurimti ir atgauti emocinę pusiausvyrą.
• Informacijos kiekio ir laiko ribojimas. Svarbu riboti žinių žiūrėjimo trukmę, ypač jei pastebite, kad žinios kelia įtampą ar trikdo savijautą. Galima pasirinkti vieną patikimą šaltinį arba stebėti naujienas nustatytomis valandomis.
• Fizinės veiklos pertraukos. Po žinių peržiūros pravartu bent kelias minutes praleisti atliekant paprastus fizinius pratimus ar vaikštant – tai padeda organizmui atstatyti natūralią nervų sistemos pusiausvyrą.
• Emocijų valdymas ir atsiribojimas. Prisiminkite, kad ne visa žiniasklaidoje pateikiama informacija tiesiogiai susijusi su jumis. Sąmoningumas ir vidinės ribos padeda išvengti perteklinio nerimo bei gilaus streso.

Dažnai pasitaikantys mitai

• Mitai apie kvėpavimo problemas. Kartais žmonės mano, kad dažnas gilus įkvėpimas – požymis ligos. Tačiau dažniausiai tokia reakcija susijusi su emocine būsena, o ne su kvėpavimo organų problema. Jei kvėpavimo pokyčiai pasireiškia tik žiūrint žinias ir nėra kitų simptomų (skausmo, dusulio, nuovargio), sunerimti nereikia.
• Mitai apie “stiprybę”. Egzistuoja įsitikinimas, kad emocinė reakcija į žinias rodo silpnumą. Iš tikrųjų, tai natūralus žmogaus atsakas į stresą ar didelį informacinį krūvį. Pagarba ir supratimas savo jausmams – pirmas žingsnis į vidinę harmoniją.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jei pastebėjote, kad kvėpavimo pokyčiai dažnai kartojasi, lydi sunkumas krūtinėje, dusulys ar papildomi simptomai, verta pasitarti su gydytoju. Taip pat jei žinių žiūrėjimas tampa nepakeliamu emociniu krūviu, nerimo ar streso lygis ima trikdyti kasdienybę, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Išvada

Dažnas poreikis giliai įkvėpti žiūrint žinias – visiškai natūrali organizmo reakcija į informacinį stresą ir emocinius dirgiklius. Toks kvėpavimas padeda organizmui ne tik nusiraminti, bet ir geriausiai prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Suvokę šį mechanizmą, galime imtis sąmoningų veiksmų – riboti stresą, ugdyti emocinį atsparumą bei rūpintis savo kvėpavimo higiena. Ilgainiui tai taps efektyvia prevencija nuo žalingo žinių poveikio ir padės išsaugoti fizinę bei emocinę gerovę.