Kodėl norisi giliau kvėpuoti žiūrint filmus?

Ar pastebėjote, kad žiūrėdami įtemptą, įsimintiną ar jaudinančią filmo sceną imame giliau kvėpuoti? Kartais atrodo, kad pats kūnas reaguoja į tai, kas vyksta ekrane, ir mes nesąmoningai imame gaudyti kvapą ar net sulaikome kvėpavimą. Šis reiškinys ne tik įdomus, bet ir fiziologiškai paaiškinamas. Kodėl mūsų kvėpavimas keičiasi žiūrint filmus ir ką tai sako apie mūsų kūną bei protą? Šiame straipsnyje atsakysime į klausimą: kodėl norisi giliau kvėpuoti žiūrint filmus, remsimės moksliniais tyrimais ir paaiškinsime, kaip filmai veikia mūsų fiziologiją.

Emocinis įkalbinėjimas: Kaip filmas veikia mūsų jausmus

Žiūrėdami filmą, mūsų smegenys nesąmoningai perima kai kuriuos filmo veikėjų jausmus. Tai vadinama emociniu įkalbinėjimu (angl. emotional contagion) – reiškiniu, kai stebėdami kitų žmonių (net ekrane) emocijas, patys galime patirti panašius jausmus. Pavyzdžiui, jeigu veikėjas ekrane bėga nuo pavojaus arba patiria stiprų stresą, mūsų simpatinė nervų sistema gali spontaniškai suaktyvėti.

Stiprūs jausmai ekrane dažnai sukelia ir fiziologines mūsų kūno reakcijas:

• Širdies ritmas gali padažnėti, lyg esant realiai grėsmei.
• Kvėpavimas dažnai tampa gilesnis arba, priešingai, sulaikomas per įtemptas scenas.
• Padidėja raumenų įtampa.

Tai natūrali empatijos forma: mūsų kūno reakcijos atspindi tai, ką matome ir jaučiame žiūrėdami filmą, net jei žinome, kad tai nėra tikra.

Kvėpavimo autonomija ir
autonominė nervų sistema

Žmonių kvėpavimas paprastai reguliuojamas automatiškai, tačiau emocijos, įtampa ar stresas gali keisti kvėpavimo dažnį ir gylį. Už tai atsakinga autonominė nervų sistema – ji reaguoja į aplinkos signalus ir padeda kūnui prisiderinti prie susidariusios situacijos.

Įtemptų filmų scenų metu mūsų smegenys gali nesąmoningai persijungti į vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją (angl. fight or flight). Net jei pavojus nėra tikras, organizmas pasiruošia galimam veiksmui: kvėpavimas pagilėja, kad būtų galima gauti daugiau deguonies, širdis pradeda plakti sparčiau.

Kvėpavimo pokyčių funkcijos

• Deguonies poreikis: Įtemptos ar emocingos scenos skatina kūną pasiruošti veiklai, todėl giliau įkvepiame, kad gautume daugiau deguonies.
• Streso reguliacija: Gilus kvėpavimas natūraliai padeda nusiraminti, mažina nerimą ir padeda susidoroti su emociniu stimuliu.
• Veiksmo atspindėjimas: Net žiūrėdami, kaip veikėjai bėga ar rizikuoja, mūsų kūnas „imituoja“ šią veiklą, todėl ir kvėpuojame dažniau arba giliau.

Veidrodiniai neuronai ir mūsų gebėjimas įsijausti

Mokslininkai teigia, kad galime įsijausti į kitų žmonių (ar veikėjų) veiksmus dėl vadinamųjų veidrodinių neuronų (angl. mirror neurons). Jie aktyvuojasi, kai matome, kaip kažkas atlieka veiksmą, ir kai patys atliekame tą veiksmą.

Pavyzdžiui, žiūrėdami, kaip veikėjas giliai įkvepia prieš svarbų momentą, mūsų pačių kvėpavimo centrai smegenyse gali trumpam suaktyvėti panašiai, tarsi ruošiamės veikti patys. Tai leidžia mums fiziškai „išgyventi“ filmo scenas. Šis reiškinys stipriausias įtaigiuose, įtemptuose filmuose ar serialuose.

Dėmesio įtemptis ir kvėpavimo ciklai

Kvėpavimo pokyčius gali lemti ir dėmesio koncentracija. Ilgai stebint vieną įtemptą sceną arba „išlaukiant“ kulminacijos, žmonės dažnai nesąmoningai sulaiko kvėpavimą, o paskui užplūsta gilus įkvėpimas. Tai – natūrali reakcija į susikaupimą.

Štai kodėl po ypatingai įtemptos ar emocingos scenos žiūrovai dažnai giliai iškvėpia ar net atsidūsta – šitaip organizmas atstato kvėpavimo ritmą ir stabilią fiziologinę būseną.

Kaip filmo žanras lemia kvėpavimo pokyčius?

• Trileriai, siaubo filmai: Gali priversti sulaikyti kvėpavimą per įtampą ir giliai iškvėpti, kai pavojus praeina.
• Romantiniai, emociniai filmai: Gilus kvėpavimas gali atsirasti dėl jausminių „pervartų“ ar jaudulio.
• Komedijos: Juoko metu dažnai kvėpuojame greičiau, paviršutiniškiau, bet po juoko prasideda gilus atsidusimas – tai natūrali organizmo reakcija.

Ar gilus kvėpavimas žiūrint filmus naudingas?

Nors šis reiškinys dažniausiai pasireiškia nesąmoningai, gilesnis kvėpavimas žiūrint filmus iš tiesų gali būti naudingas jūsų sveikatai. Giliau kvėpuojant pagerėja deguonies pasisavinimas, sumažėja simptomai, susiję su stresu – pavyzdžiui, įtampa ar nerimas. Gilus kvėpavimas netgi gali padėti geriau koncentruotis ir nuraminti nervų sistemą po įtemptų įspūdžių.

Kvėpavimo pratimai pertraukų metu

• Jei jaučiate, kad įtemptas filmas jus paveikė, skirkite minutę giliam ir lėtam kvėpavimui.
• Iškvėpkite dukart ilgiau nei įkvėpėte – tai sumažins įtampą ir palengvins savijautą.
• Stenkitės nežiūrėti filmų ilgą laiką be pertraukos, kad organizmas galėtų atsistatyti.

Mitai: ar gali būti pavojinga kvėpuoti giliau žiūrint filmus?

Yra paplitę mitų, esą ypatingai dažnas arba gilus kvėpavimas be priežasties gali sukelti problemų, pavyzdžiui, hiperventiliaciją ar net svaigulį. Iš tiesų, tokie pavieniai epizodai žiūrint filmą yra visiškai normalūs ir trumpalaikiai – mūsų kūnas natūraliai prisitaiko po filmo ar stipresnės emocinės scenos. Svarbiausia – neignoruoti organizmo signalų ir, jei jaučiatės blogai (pavyzdžiui, ima svaigti galva), trumpam sustabdyti filmą, ramiai pakvėpuoti ir atgauti savijautą.

Ką rodo moksliniai tyrimai?

Pastebėta, kad žiūrėdami filmus žmonės dažnai patiria vadinamąją „emocinio rezonanso“ būseną, kurios metu širdies ritmas, kvėpavimas ir net odos temperatūra gali keistis priklausomai nuo matomo turinio. Tyrimai taip pat rodo, kad reguliariai žiūrint įtemptus ar dramatiškus filmus, kūnas išmoksta geriau valdyti stresą – trumpalaikės emocinės reakcijos padeda užgrūdinti nervų sistemą.

Išvada: Kūnas ir protas – neatskiriama visuma

Mūsų reakcijos į filmų scenas puikiai iliustruoja, kaip stipriai susiję mūsų kūnas ir emocijos. Žiūrint filmą, kvėpavimo pokyčiai – natūrali autonominės nervų sistemos reakcija į emocinį stimulą. Gilus kvėpavimas arba kvėpavimo sulaikymas yra trumpalaikiai, dažniausiai sveiki reiškiniai, rodantys, kad aktyviai patiriame tai, ką matome ekrane. Tai – dar vienas pavyzdys, kaip menas gali fiziškai paveikti mūsų organizmą. Stebėkite savo reakcijas, mėgaukitės filmais ir nepamirškite – gilus įkvėpimas kartais reikalingas tam, kad iš tiesų „išgyventume“ įspūdingas kino akimirkas.