Kodėl nuolat jaučiate „išsikrovimą“ po socialinio bendravimo?

Ar kada nors pastebėjote, kad po ilgesnio bendravimo su kitais žmonėmis jaučiatės „ištuštėję“, išsekę ar tiesiog be energijos? Tokia būsena, kurią daugelis vadina „išsikrovimu“ po socialinių situacijų, nėra retas reiškinys. Nors kartais gajūs mitai siūlo, kad tokį jausmą patiria tik intravertai ar socialiai neįgudę žmonės, iš tiesų tam yra nemažai moksliškai pagrįstų priežasčių, susijusių su mūsų psichologija, nervų sistema ir netgi gyvenimo būdu. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ką reiškia emocinis „išsikrovimas“, kodėl jis pasireiškia net ir bendraujantiems žmonėms, ir ką galite padaryti, kad po socialinių susitikimų jaustumėtės energingesni.

Kas yra emocinis „išsikrovimas“ po bendravimo?

Kasdienis reiškinys ar įspėjimas apie perdegimą?

Emocinis „išsikrovimas“ arba nuovargis po socialinio bendravimo – tai psichologinis ir fizinis pojūtis, kai žmogus po susitikimo su kitais žmonėmis jaučiasi pavargęs, mažiau motyvuotas, nusilpęs ar net be nuotaikos. Šis reiškinys dažnai paliečia tuos, kurių darbe ar kasdienybėje daug sąveikos su kitais, tačiau nėra svetimas ir žmonėms, mėgstantiems socialines veiklas ar pasižymintiems puikiais bendravimo įgūdžiais.

Specialistai pabrėžia, jog toks nuovargis pats savaime nebūtinai yra sveikatos problema. Tam tikras emocinis išsekimas po socialinių situacijų – natūrali organizmo reakcija į sensorinį ir emocinį krūvį. Tačiau jei išsikrovimo pojūtis tampa kasdienybe, ima trukdyti darbui, laisvalaikiui ar asmeniniams santykiams, verta pasidomėti galimomis priežastimis ir sprendimo būdais.

Kodėl socialinis bendravimas sekina energiją?

Psichologiniai veiksniai

Bendraudami su kitais mes aktyviai apdorojame daugybę informacijos: kūno kalbą, balso intonacijas, veido išraiškas, bandome suprasti kitų jausmus ir mintis. Tai vadinama socialine kognicija, ir nors mums ji dažnai atrodo savaime suprantama, smegenims tokia veikla – itin kompleksiška ir reikalaujanti daug resursų.

Ypač daug energijos sąnaudas patiria tie, kurie stengiasi patikti kitiems, nuolat analizuoja situacijas ar jaučia socialinį nerimą. Empatija, gebėjimas įsiklausyti į pašnekovus, arba poreikis atitikti socialinius lūkesčius – visos šios pastangos išeikvoja emocinius „degalus“.

Nervų sistemos atsakas

Bendravimas su kitais – tai ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis procesas. Socialinės situacijos dažnai aktyvina mūsų simpatinę nervų sistemos dalį, atsakingą už pasirengimą veikti arba stresą („kovok ar bėk“ mechanizmas). Nors nedidelis streso lygis kalbantis ar būnant tarp žmonių yra normalus ir net stimuliuojantis, ilgainiui tai gali sukelti nuovargį.

• Kai kuriems žmonėms socialinė aplinka sukelia stipresnį fiziologinį atsaką: širdies plakimą, padažnėjusį kvėpavimą, net prakaitavimą ar įtampą raumenyse. Net jei laiko save socialiais, jų organizmui tokia būsena reikalauja daugiau jėgų atsigauti.
• Pavargusi nervų sistema lemia didesnį nuovargį, sunkumą susikaupti ar net emocinį „išjungimą“ po stipresnio bendravimo.

Kas lemią skirtingą jautrumą socialiniam nuovargiui?

Intravertai ir ekstravertai: ar skirtumai iš tiesų ryškūs?

Populiarus teiginys, jog tik intravertai jaučia stiprų nuovargį nuo bendravimo, iš esmės yra supaprastintas. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad ekstravertai dažniau semiasi energijos iš socialinių situacijų, tačiau ir jie gali patirti išsekimą, ypač kai tenka ilgai būti triukšmingoje aplinkoje ar vadovauti daugeliui pokalbių.

• Intravertai dažnai greičiau išeikvoja emocinę energiją bendraudami, nes jų nervų sistema jautriau reaguoja į išorinius stimulus.
• Ekstravertai ilgiau jaučia „pakilimą“, tačiau per ilgas ar emociškai įtemptas bendravimas juos taip pat gali išvarginti.

Emocinė būsena ir psichikos sveikata

Nuolatinis „išsikrovimas“ po bendravimo kartais signalizuoja apie didesnius psichikos sveikatos iššūkius – pavyzdžiui, nerimo ar depresijos sutrikimus, socialinio nerimo sindromą. Žmonės, kuriems būdingas didesnis jautrumas ar mažesnė streso tolerancija, dažnai lengviau pavargsta nuo socialinių stimulų. Tokiais atvejais emocinis išsekimas kyla ne tiek dėl paties bendravimo, kiek dėl vidinio nerimo, savikritikos ar baimės būti nesuprastam.

Kiti veiksniai, įtakojantys emocinį nuovargį

Perdegimas ir sensorinė perkrova

Šiuolaikinis gyvenimo tempas kelią papildomų iššūkių. Nuolatiniai darbų, socialinių tinklų, įvairių atrakcijų srautai gali sukelti sensorinę perkrovą – smegenys gauna per daug informacijos, kurią reikia greitai apdoroti. Bendravimas, ypač triukšmingoje ar neįprastoje aplinkoje, šią naštą tik padidina ir lemia stipresnį nuovargį.

Miego ir poilsio stoka

Nepakankamas miegas arba prastas poilsis daro tiesioginę įtaką žmogaus sugebėjimui atlaikyti socialį krūvį. Pavargęs žmogus sunkiau susikoncentruoja, greičiau išsenka emociškai ir fiziškai, todėl socialinių situacijų „kaina“ jam atrodo daug didesnė.

Kaip padėti sau: praktiniai patarimai

Skirkite laiko poilsiui po bendravimo

• Net jei mėgstate bendrauti, po ilgo pokalbio ar susitikimo skirkite laiko tylai ir ramybei – pasivaikščiokite, pasiklausykite muzikos, medituokite.
• Stenkitės planuoti socialinius renginius taip, kad turėtumėte pakankamai laiko „persikrauti“ tarp jų.

Mokykitės nustatyti ribas

• Nebijokite pasakyti „ne“ ar atidėti susitikimą, jei jaučiate, kad jums reikia daugiau laiko atsigauti.
• Sekite savo energijos lygį ir pasistenkite planuoti svarbiausius socialinius įvykius tuomet, kai jaučiatės stipriausi.

Rūpinkitės bendra sveikata

• Miegokite tiek, kiek reikia jūsų organizmui – dažniausiai 7–9 valandas per naktį.
• Reguliariai sportuokite – fizinis aktyvumas padidina atsparumą stresui ir pagerina nuotaiką.
• Valgykite subalansuotai, venkite per daug kofeino ir alkoholio, kurie gali veikti nervų sistemą.

Dažniausi mitai apie nuovargį po bendravimo

• Tik intravertai jaučiasi išsekę po bendravimo. Kaip minėta, socialinis nuovargis nėra būdingas tik intravertams. Tai priklauso nuo daugybės asmeninių ir aplinkos veiksnių.
• Toks nuovargis reiškia socialinį netinkamumą. Emocinis nuovargis dažnai reiškia, kad žmogus per daug stengiasi ar patiria per didelį sensorinį krūvį, o ne kad jam trūksta socialinių įgūdžių.
• Privaloma stengtis būti visada pozityviems ir energingiems tarp kitų. Sveikas savęs pažinimas ir poilsio poreikių paisymas – kelias į geresnę emocinę savijautą.

Kada ieškoti specialistų pagalbos?

Jei po socialinių situacijų jaučiate nuolatinį, išliekantį nuovargį, norą izoliuotis, pastebite kitus nerimą keliančius simptomus (miego, valgymo sutrikimus, nerimą, apatiją), svarbu kreiptis į psichologą ar gydytoją. Ilgalaikis emocinis nuovargis gali būti gilesnių psichikos ar sveikatos problemų signalas.

Išvada: normalu jausti nuovargį – svarbu suprasti savo poreikius

Kiekvieno žmogaus poreikis bendrauti ir atsigauti nuo socialinių įspūdžių – skirtingas. Svarbiausia – atpažinti, kada nuovargis po bendravimo yra natūralus, o kada verta ieškoti pagalbos ar keisti gyvenimo būdą. Rūpinimasis savimi, atsakingas poilsio planavimas ir atvirumas savo jausmams padeda išlaikyti ne tik emocinę, bet ir bendrą sveikatos pusiausvyrą.