Kodėl nuovargis sukelia akių dilgčiojimą

Nuovargis yra dažna šiuolaikinio gyvenimo palydovė, kuri paveikia ne tik mūsų darbingumą ar nuotaiką, bet ir fizinę savijautą. Labai dažnai žmonės pastebi, kad ilgai nemiegojus ar po įtemptos dienos akys ima dilgčioti, raudonuoti ar net skaudėti. Šis jausmas gali būti nemalonus ir trikdantis kasdienę veiklą, tačiau retai kada pagalvojama, kodėl būtent nuovargis skatina akių dilgčiojimą. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime šį reiškinį, aptarsime susijusius veiksnius ir pateiksime patarimų, kaip sumažinti nemalonius pojūčius.

Kas vyksta akyse, kai mes pavargstame?

Akys yra vienas iš labiausiai jautrių mūsų kūno organų, nuolat veikiamas išorinės aplinkos bei vidaus procesų. Nuovargis sukelia įvairius fiziologinius pokyčius, kurie akimirksniu atsispindi akių sveikatoje ir funkcijoje. Aiškiausiai nuovargio poveikį jaučiame per akių išsausėjimą, dirginimą, dilgčiojimą ar net regos neryškumą.

Tearų plėvelės pokyčiai ir akių sausumas

Vienas iš pagrindinių akių apsaugos mechanizmų – ašarų plėvelė, dengianti ragenos paviršių. Ji palaiko drėgmę, aprūpina akis maistinėmis medžiagomis ir saugo nuo infekcijų. Kai esame pavargę, ypač po ilgo darbo prie kompiuterio, sumažėja mirksėjimo dažnis. Tai lemia ašarų plėvelės nelygumus ir garavimą, todėl akys pradeda sausėti, o tai neretai pasireiškia dilgčiojimu.

Raumenų nuovargis ir įtampa

Akys turi daugybę mažų, nuolat dirbančių raumenų, kurie reguliuoja regėjimo fokusavimą, judėjimą bei kitus funkcinius veiksmus. Ilgalaikė įtampa, pastovus žiūrėjimas į ekraną ar artimus objektus verčia šiuos raumenis dirbti intensyviau. Nuovargis apsunkina jų atsipalaidavimą, todėl gali kilti nemalonus tempimo, deginimo ar dilgčiojimo pojūtis akyse.

Kraujo apytakos pokyčiai

Nuovargis neigiamai veikia bendrą organizmo kraujotaką. Prastos kraujo apytakos metu sumažėja deguonies ir maistinių medžiagų patekimas į akių audinius. Dėl to ragenos ir junginės ląstelės tampa jautresnės, o pojūtis apibūdinamas kaip “dilgčiojimas” arba subtilus skausmas.

Kodėl nuovargis ypač paveikia akis?

Mūsų akys kasdien atlieka dešimtis tūkstančių judesių ir adaptacijų. Net jei kūnas ilsisi, žiūrėjimas į ekranus, skaitymas ar dėmesingas darbas nėra laikytinas pilnaverčiu akių poilsiu. Štai kodėl nuovargis, atsiradęs dėl prasto miego ar per didelės protinės įtampos, greičiausiai pasireikš būtent per akių diskomfortą.

• Išsekusi nervų sistema. Kai nuvargsta visas organizmas, susilpnėja nervų sistemos gebėjimas efektyviai siųsti signalus raumenims, todėl akys reaguoja vangiau, dažniau sausėja ir dirgina.
• Hormoniniai pokyčiai. Nuovargis lemia streso hormonų (pvz., kortizolio) kiekio padidėjimą, o tai gali turėti įtaką ašarų gamybai ir gleivinės jautrumui.
• Imuniteto susilpnėjimas. Išvargęs organizmas labiau pažeidžiamas infekcijoms, todėl akys gali reaguoti jautresniu dirginimu ar net paraudimu.

Kuo akių dilgčiojimas skiriasi nuo kitų simptomų?

Skirtingai nuo stipraus skausmo, akių dilgčiojimas dažniausiai yra laikinas ir susijęs su išorinių ar vidinių veiksnių provokacija – pavyzdžiui, pernelyg ilga veikla prie kompiuterio, dirbtinės šviesos poveikiu ar alergijomis. Priešingai nei bakterinė akių infekcija ar lėtinis akių sausumas, kurį gali tekti gydyti medikamentais, nuovargio sukeltas dilgčiojimas dažniausiai praeina po gero poilsio ar paprastų profilaktikos priemonių.

Kada verta sunerimti?

Trumpalaikis dilgčiojimas, dėl darbo biure ar nemigos, nėra pavojingas. Tačiau jei akių diskomfortas dažnai kartojasi, nepraeina po poilsio ir lydi tokie simptomai kaip stiprus regėjimo sutrikimas, stiprus paraudimas ar išskyros iš akių, verta pasikonsultuoti su gydytoju oftalmologu.

Patarimai, kaip sumažinti akių dilgčiojimą dėl nuovargio

Jei pastebite, kad akys dažnai dilgčioja po sunkios dienos ar nemigos nakties, išbandykite šiuos paprastus patarimus:

• Darykite reguliarias pertraukėles nuo ekrano. Kas 20 minučių atitraukite žvilgsnį nuo monitoriaus ir pažiūrėkite į tolį – tai sumažina akių raumenų įtampą.
• Mirksėkite sąmoningai. Įprastai mirksime 10–15 kartų per minutę, tačiau dirbant prie ekrano šis rodiklis sumažėja dvigubai. Sąmoningas mirksėjimas padeda palaikyti ašarų plėvelės vientisumą.
• Gerkite pakankamai vandens. Skysčių trūkumas skatina akių sausėjimą, todėl dienos metu papildykite vandens atsargas organizme.
• Naudokite dirbtines ašaras. Jei jaučiate stiprų akių sausumą, padėti gali be recepto parduodami drėkinamieji akių lašai.
• Užtikrinkite kokybišką miegą. Poilsis regeneruoja tiek nervų sistemą, tiek akis, todėl stenkitės miegoti bent 7–8 valandas kasdien.

Dilgčiojimo akių srityje mitai

Dažnai žmonės mano, kad akių dilgčiojimas visada reiškia rimtą ligą ar yra susijęs tik su regos problemomis. Iš tiesų šis pojūtis yra labai dažnas nuovargio ženklas ir retai signalizuoja apie ką nors pavojingo. Taip pat klaidinga nuomonė, kad dilgčiojimą visada sukelia “per mažai vitaminų”: nors kai kurių vitaminų trūkumas gali paveikti akių sveikatą, dažniausiai problema slypi paprasčiausiame poilsio stokos ar netinkamose darbo sąlygose.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei dilgčiojimas tampa nuolatiniu, prie jo prisideda stiprus skausmas, paraudimas ar regos praradimas, būtina pasitarti su gydytoju. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti, ar tai – pervargimo pasekmė, ar rimtesnės būklės požymis, pavyzdžiui, akių uždegimo ar alergijos.

Išvada

Nuovargis yra dažna akių dilgčiojimo priežastis, kylanti dėl ašarų plėvelės pokyčių, raumenų įtampos ir silpnesnės kraujo apytakos. Šis nemalonus pojūtis paprastai rodo, kad akys pavargo ir reikia poilsio. Pasirūpinus darbo aplinkos higiena, reguliariomis pertraukomis ir kokybišku miegu, akių diskomfortas dažniausiai greitai išnyksta, o regėjimas lieka sveikas. Vis dėlto, jei simptomai tęsiasi ilgiau arba stiprėja, reikėtų nedelsti pasikonsultuoti su gydytoju.