Kodėl pasikeičia apetitas po sunkaus išgyvenimo

Po skaudžių išgyvenimų daugelis žmonių susiduria su pasikeitusiu apetitu. Tai gali pasireikšti tiek visišku neprisiminimu apie maistą, tiek priešingai – padidėjusiu noru valgyti. Šie pokyčiai ne visada yra tik emocinė reakcija; jie glaudžiai susiję su mūsų organizmo fiziologiniais procesais. Straipsnyje išnagrinėsime, kodėl pasikeičia apetitas po sunkaus išgyvenimo, kaip tai susiję su kūnu bei psichika, ir pateiksime rekomendacijų, kaip atkurti sveikus mitybos įpročius.

Kas vyksta organizme patyrus sunkų išgyvenimą?

Sunkus išgyvenimas – tai bet koks stiprus emocinis ar fizinis stresas: netektis, skyrybos, liga, finansiniai sunkumai ar kita krizinė situacija. Tokiais momentais žmogaus organizme suaktyvėja streso reakcija, dar vadinama „kovok arba bėk” mechanizmu. Tai automatinė, žmogaus gyvybei išlikti padedanti funkcija, kurią reguliuoja nervų sistema ir hormonai.

Streso hormonai: kortizolis ir adrenalinas

Pagrindiniai Čia dalyvaujantys hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Vos tik patyrus psichologinį ar fizinį smūgį, šių hormonų lygis kraujyje ženkliai padidėja:

• Adrenalinas iš pradžių slopina alkio pojūtį, nes kūnas telkia energiją greitiems veiksmams.
• Kortizolis – ilgainiui veikia priešingai, gali padidinti apetitą ir norą valgyti kaloringą maistą, ypač saldumynus ar greitą maistą.

Jei stresinė būsena užsitęsia, hormonų pusiausvyra ima kisti ir tai lemia, kad apetitas gali smarkiai sumažėti arba išaugti.

Virškinimo sistemos reakcija į stresą

Stiprus išgyvenimas keičia virškinimo sistemos veiklą:

• Kraujas nukreipiamas svarbiausiems organams (smegenims, raumenims), tuo tarpu žarnynas ir skrandis laikinai „atjungiami“.
• Gali sutrikti seilių gamyba, sulėtėti skrandžio sekrecija, sumažėti virškinimo fermentų kiekis.
• Užsitęsęs stresas provokuoja žarnyno motorikos sutrikimus – atsiranda viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo spazmai, pykinimas.

Šios fiziologinės reakcijos gali valandų ar net parų blokas slopinti apetitą. Tačiau, kai stresas užsitęsia, organizmas ieško malonumo ir energijos – tada dažnai pradeda prašyti kaloringo, „greito“ maisto.

Poveikis emocijoms ir elgesiui

Emocinis skausmas ar stiprus nerimas gali pervesti žmogų į savotišką „išgyvenimo režimą“, kai valgyti tiesiog pamirštama arba apetitas dingsta. Priešingai, kiti žmonės ima daugiau valgyti kompensuodami diskomfortą ir ieškodami psichologinio palengvėjimo maiste.

Šis reiškinys vadinamas emociniu valgymu – dažnai pasirenkami aukštos energetinės vertės, bet mažai maistingi produktai.

Tipiški apetito pokyčiai po sunkaus išgyvenimo

Apetito sumažėjimas

• Nebejaučiamas alkis, maistas atrodo neskanus ar netgi atstumiantis.
• Dažnai kartu vystosi nuotaikos stoka, sumažėja energija, gali pasireikšti nemiga ar priešingai – mieguistumas.
• Ilgainiui galima pradėti prarasti svorį ir raumenų masę, silpnėja imuninė sistema.

Padidėjęs apetitas

• Dažnas noras valgyti, ypač saldžius, riebius ar „greitus“ produktus.
• Valgymas tampa ne fiziologine, o emocine reakcija – atsiranda troškimas maistu užgožti liūdesį, baimę, nerimą.
• Tokie įpročiai ilgainiui gali lemti svorio augimą, virškinimo sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį ar kitus sveikatos sutrikimus.

Ar reikėtų nerimauti dėl apetito pokyčių?

Trumpalaikis apetito sumažėjimas ar padidėjimas po stipraus sukrėtimo – dažniausiai normali fiziologinė reakcija. Tačiau jei pokyčiai užsitęsia ilgiau nei porą savaičių, ima lydėti kūno svorio pokyčiai, sunku grįžti į įprastą dienos ritmą, verta kreiptis į gydytoją ar psichologą.

Kai kurių mitų paneigimas

• Mitas: „Sunkiai pergyvenęs žmogus visada neišvengiamai suserga depresija.“
  Faktas: Trumpalaikiai nuotaikos ir apetito pokyčiai dar nereiškia depresijos. Tačiau jeigu emocinė būsena ir mityba ilgai nesitaiso – reikia ieškoti pagalbos.
• Mitas: „Emocinis valgymas – valios trūkumo požymis.“
  Faktas: Tai dažnai yra automatinė, nesąmoninga mūsų organizmo reakcija į stresą ir išgyvenimus.

Kaip padėti sau, jei pasikeičia apetitas?

Grįžti prie įprasto apetito – procesas, kuris reikalauja laiko ir savimonės. Svarbu įsiklausyti į savo kūno poreikius ir neskubėti.

• Stenkitės išlaikyti reguliarų valgymą. Net jei alkio nejaučiate, pabandykite valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
• Rinkitės lengvai virškinamą, naudingą maistą – sriubas, troškinius, daržoves, žuvį ar liesą mėsą. Tokie produktai lengviau priimami net esant emociškai sunkiai būsenai.
• Venkite užkandžiavimo aukštos energetinės vertės produktais, ypač jei apetitas išaugęs dėl streso. Ieškokite kitų nusiraminimo būdų: pasivaikščiojimo, kvėpavimo pratimų, pokalbių su draugais.
• Kreipkitės pagalbos, jei sunku vienam susitvarkyti. Specialistas gali padėti suprasti emocines jūsų būsenos priežastis ir pasiūlyti tinkamiausias išeitis.

Kai apetito pokyčiai gali būti rimtesnės problemos simptomas

Tikroji problema kartais slypi giliau. Jei be apetito pokyčių jaučiate stiprų nuolatinį nuovargį, prarandate svorį, netenka jėgų dirbti ar gyventi įprastą gyvenimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tokie simptomai gali būti depresijos, ūmių psichosomatinių sutrikimų arba net kai kurių fizinių ligų (pvz., virškinimo, skydliaukės ar onkologinių susirgimų) požymiai.

Išvada: pajauskite rūpestį savo kūnu ir emocijomis

Apetito pokyčiai po stipraus gyvenimo įvykio dažniausiai yra natūrali organizmo adaptacijos dalis, susijusi tiek su hormoniniais, tiek su psichologiniais faktoriais. Svarbiausia – atidžiai stebėti save, suteikti organizmui švelnumo bei leisti laikui daryti savo darbą. Jei nerimaujate dėl ilgalaikių pokyčių ar sunku su jais susitvarkyti, drąsiai kreipkitės pagalbos – tinkamas dėmesys padės greičiau atkurti ne tik apetitą, bet ir ramybę širdyje.