Kodėl pasikeičia jūsų kvėpavimo garsas emocijų metu

Ar kada pastebėjote, kad stipriai išsigandus, susijaudinus ar stipriai liūdint, jūsų kvėpavimas tampa kitoks? Kvėpavimo garsas keičiasi, atsiranda dusulys, gilesni įkvėpimai ar net dusulys. Šie kvėpavimo pokyčiai dažnai pastebimi ne tik pačiam žmogui, bet ir aplinkiniams. Kodėl mūsų kvėpavimas keičiasi veikiant emocijoms? Atsakymai susiję su fiziologija, emocinėmis reakcijomis ir mūsų kūno gebėjimu adaptuotis prie įvairių psichologinių iššūkių.

Kaip emocijos veikia kvėpavimą?

Emocijos žmogaus organizmui daro didžiulį poveikį, nes jos glaudžiai susijusios su mūsų nervų sistema. Pagrindinės emocinės būsenos, tokios kaip stresas, pyktis, baimė ar džiaugsmas, aktyvuoja simpatinę nervų sistemos dalį, atsakingą už “kovok arba bėk” atsaką. Ši reakcija paruošia organizmą greitam veiksmui: padažnėja širdies ritmas, raumenys įsitempia, o kvėpavimas tampa greitesnis ir paviršutiniškesnis.

Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos įtaka

Kvėpavimas reguliuojamas dviem pagrindinėmis centrinės nervų sistemos šakomis: simpatine (suaktyvinančia) ir parasimpatine (raminančia). Esant stiprioms emocijoms, dažniausiai dominuoja simpatinis atsakas, todėl mūsų kvėpavimas pagreitėja ir intensyvėja. Po emocinio piko aktyvuojama parasimpatinė sistema, kuri normalizuoja kvėpavimą ir padeda organizmui grįžti į pusiausvyros būseną.

Kokie kvėpavimo garsų pokyčiai pasireiškia emocijų metu?

Skirtingos emocijos lemia skirtingus kvėpavimo garsarus:

• Stresas ar baimė. Kvėpavimas tampa trumpas ir dažnas, girdimas paviršutiniškas šniokštimas ar net švokštimas.
• Pyktis. Gali pasireikšti garsūs, gilūs įkvėpimai per nosį ar burną, suspausti atodūsiai.
• Liūdesys ar ašaros. Dažnai kvėpavimas nutrūksta, pasigirsta sudrebinantys, trūkčiojantys garsai, dažni atodūsiai.
• Džiaugsmas ar juokas. Kvėpavimas tampa nereguliarus, dažnai kvėpuojama giliau arba užgniaužiamas kvėpavimas trumpam.

Šie garsai atsiranda dėl to, kad emocijos veikia mūsų kvėpavimo centro veiklą smegenyse, kartu suaktyvindamos kvėpavimo raumenis ir balso klostes.

Mokslinis paaiškinimas: Ryšys tarp emocijų ir kvėpavimo

Žmogaus kvėpavimą reguliuoja smegenų kamieno kvėpavimo centras, gaunantis signalus tiek iš vidinių kūno receptorių, tiek iš aukštesnių smegenų struktūrų, susijusių su emocijų valdymu. Kai išgyvename stiprią emociją, pavyzdžiui, baimę, mūsų smegenų migdolinio kūno dalis (amygdala) siunčia signalus į pagumburį (hypothalamus), kuris aktyvina simpatinę nervų sistemą – prasideda “kovos arba bėgimo” reakcija.

Svarbus faktorius yra ir kvėpavimo raumenys – stiprių emocijų metu įtraukiami papildomi raumenys, kvėpavimas tampa stipresnis ar triukšmingesnis. Pvz., verkiant aktyvinamas diafragmos trūkčiojimas, todėl kvėpavimo garsas tampa švokščiantis ar trūkčiojantis. Naudojame ir balso klostes, todėl verkiant, džiūgaujant ar pykstant kvėpavimo garsai susilieja su balso garso pokyčiais.

Nemalonūs kvėpavimo garsai ir sveikata

Daugeliu atvejų kvėpavimo garsų pokyčiai emocijų metu yra visiškai normalus fiziologinis reiškinys. Tačiau, jei kvėpavimas nuolat triukšmingas, girdimas stiprus švokštimas ar švilpimas, ypač be aiškios emocinės priežasties, reikėtų pasitarti su gydytoju. Ilgalaikės išliekantys kvėpavimo garsų pokyčiai gali būti kai kurių kvėpavimo takų ligų ženklas.

Mitai ir tiesa apie kvėpavimą emocijų metu

Dažnai manoma, kad kvėpavimo garsų pokyčiai stiprių emocijų metu rodo silpnumą ar net kvėpavimo problemas. Tiesa ta, kad šios organizmo reakcijos yra visiškai normalios ir universalios visiems žmonėms. Pvz., kūdikiai, patirdami nerimą ar skausmą, kvėpuoja garsiau, dūsta ar šniokščia – tai įgimtas atsakas, lydintis žmogų visą gyvenimą.

Dar vienas mitas – kad tokius kvėpavimo garsinius pokyčius galima visiškai kontroliuoti. Iš tiesų, net jei sąmoningai bandysite kvėpuoti ramiai, ypač stiprių emocijų metu, visiškai išvengti pokyčių sunku, nes didelė dalis kvėpavimo reguliavimo vyksta nesąmoningai, fiziologiškai.

Kaip susidoroti su nemalonia kvėpavimo reakcija?

Nors kvėpavimo garsų pokyčiai retai kelia pavojų sveikatai, kai kuriems žmonėms jie gali sukelti papildomą stresą ar diskomfortą. Štai keli patarimai, kaip susitvarkyti su šiomis reakcijomis:

• Išmokite gilaus, sąmoningo kvėpavimo. Praktikuokite pilvinį kvėpavimą – lėtai įkvėpkite per nosį, pajuskite, kaip pilvas pasikelia, tada lėtai iškvėpkite per burną.
• Stenkitės stebėti emocijas be teismo. Suteikite sau leidimą jausti ir kvėpuoti taip, kaip natūraliai reaguoja jūsų kūnas.
• Praktikuokite atsipalaidavimo technikas. Meditacija, progresyvus raumenų atpalaidavimas ar dėmesingo sąmoningumo užsiėmimai padeda normalizuoti kvėpavimą ir sumažina stresą.
• Kreipkitės pagalbos, jei kvėpavimo pokyčiai tampa nuolatiniai. Ypač jei jaučiate dusulį ramybės būsenoje, dažnai girdimas stiprus švokštimas ar patiriate panikos priepuolius.

Kada verta sunerimti?

Nors dauguma kvėpavimo garsų pokyčių autorizuoti emocijų yra fiziologiniai ir nekenksmingi, yra situacijų, kai derėtų pasitarti su specialistu:

• Kvėpavimo garsas keičiasi be aiškios emocinės priežasties.
• Dusulys, švokštimas ar švilpimas išlieka ilgiau nei kelias valandas ar yra nuolatiniai.
• Pojūčiai lydimi krūtinės skausmo, stipraus nerimo, sąmonės sutrikimų.
• Pastebite ryškių, anksčiau nebuvusių kvėpavimo pokyčių.

Šiais atvejais gasdinantys kvėpavimo pokyčiai gali rodyti kvėpavimo takų infekcijas, astmą, alergijas ar kitus sveikatos sutrikimus.

Išvada: Emocijos ir kvėpavimas – natūralus ryšys

Kvėpavimo garsų pokyčiai emocijų metu – natūralus ir universaliai žmogui būdingas reiškinys. Jūsų organizmas tokiu būdu prisitaiko prie emocinio krūvio ir užtikrina greitą pasirengimą reaguoti į išorinius dirgiklius. Svarbu nebijoti šių pokyčių, praktikuoti sąmoningą kvėpavimą ir žinoti, kada verta kreiptis dėl pagalbos. Savo kūno ir emocijų pažinimas gerina savijautą, leidžia jaustis saugiai net ir tada, kai emocijos užvaldo kvėpavimą.