Kodėl per baimę jaučiate sunkumą virškinimo srityje

Dauguma žmonių bent kartą gyvenime patyrė keistą pojūtį pilve, kai nerimas ar baimė užplūsta netikėtai. Dažnai tai apibūdinama kaip sunkumas ar spaudimas virškinimo srityje, tarsi skrandis „susirištų į mazgą“ ar „akmuo nusileistų pilvo apačion“. Šis pojūtis nėra tik vaizdingas posakis – mediciniškai šis reiškinys yra labai tikras. Kodėl per baimę arba stiprų stresą jaučiamas sunkumas virškinimo srityje? Pažvelkime į mokslinį ir biologinį šio fenomeno paaiškinimą, jo sąsają su mūsų psichologija bei būdus, kaip sumažinti nemalonius pojūčius.

Kaip stresas veikia mūsų virškinimą

Ryšys tarp smegenų ir žarnyno

Žmogaus organizme egzistuoja vadinamasis žarnyno–smegenų ašis – sudėtingas nervinių, hormoninių ir biocheminių signalų tinklas, kuris palaiko dialogą tarp galvos smegenų ir virškinimo sistemos. Baimė, nerimas ar bet kuris stiprus emocinis išgyvenimas labai greitai aktyvuoja šią ašį. Reaguodamas į grėsmę, mūsų organizmas paleidžia streso atsaką, žinomą kaip „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight).

Ką reiškia „kovok arba bėk” reagavimas?

Kai pajuntame baimę, simpatinė nervų sistema išskiria didesnį kiekį streso hormonų – adrenalino ir kortizolio. Organizmas persiorientuoja taip, kad kuo daugiau energijos galėtume panaudoti gyvybiškai svarbioms funkcijoms: greitai reaguoti, bėgti ar gintis. Todėl kraujas ir energija nukreipiami į raumenis bei širdį, o tokios sistemos kaip virškinimas trumpam tampa „antrinės svarbos“. Virškinimo organai gauna mažiau kraujo, sumažėja sekrecija, todėl jaučiame sunkumą, diskomfortą ar net laikyną pykinimą.

Kodėl pilvą skauda ir spaudžia būtent per nerimą?

Fiziologiniai pokyčiai virškinimo trakte

Kai simpatinė nervų sistema užvaldo, sulėtėja skrandžio ir žarnyno judesiai (peristaltika), o kai kurie raumenys gali įsitempti labiau. Be to, dėl pakitusios kraujotakos sumažėja skrandžio sulčių išsiskyrimas, todėl sunkiau virškinti jau esančius skrandyje maisto produktus. Visa tai gali sukelti pojūtį, tarsi pilve atsirastų akmuo, spaudimas ar „sunkumas“. Taip pat dažnas simptomas – virškinimo ar net rėmens sutrikimai.

Psichologiniai aspektai

Dalis šių pojūčių atsiranda dėl padidėjusio dėmesio savo kūnui. Baimės metu dažniau stebime savo organizmo reakcijas, kiekvieną virškinimo „garsą“ ar nemalonų jausmą. Tai sustiprina subjektyvų sunkumo jausmą. Be to, stresas ilgainiui gali paskatinti funkcines žarnyno problemas, tokias kaip dirgliosios žarnos sindromas ar stiprų pilvo pūtimą, kurie vėliau tampa lėtiniais.

Kuo pavojingas ilgalaikis stresas virškinimui?

Galimos pasekmės

Jau vien trumpalaikė baimė gali sukelti virškinimo diskomfortą, tačiau ilgalaikis (lėtinis) stresas turi daug rimtesnių pasekmių. Nuolat aktyvuota simpatinė nervų sistema išbalansuoja žarnyno fermentų, rūgščių išsiskyrimą, trikdo natūralią mikroflorą. Ilgainiui dėl to dažniau pasireiškia skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligės, refliuksas, netgi funkcinių žarnyno sutrikimų rizika.

• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – dažnas streso pasekmė.
• Virškinimo dispepsija – jaučiamas sunkumas, spazmai, nevirškinimas be aiškios organinės priežasties.
• Kroniškas pykinimas ar kartais net vėmimas, kuomet pagrindinė priežastis – psichologinis veiksnys.

Mokslinis pagrindimas: kas vyksta jūsų kūne?

Hormonų vaidmuo

Streso metu išskiriami hormonai – kortizolis ir adrenalinas – daro įtaką ne tik nuotaikai, bet ir skrandžio gleivinės kraujotakai bei rūgščių išsiskyrimui. Kuomet kortizolio lygis ilgą laiką išlieka aukštas, silpnėja gleivinės apsauga, didėja uždegimų bei opų rizika.

Žarnyno mikrobiotos svarba

Moksliniai tyrimai rodo, kad stresas veikia ir „gerųjų“ bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Trumpalaikis stresas net kelioms valandoms sumažina laktobacilų kiekį, o ilgalaikis – skatina uždegiminius procesus, kurie neigiamai atsiliepia virškinimui. Tai dar kartą patvirtina: mūsų psichinė sveikata ir žarnyno būklė yra glaudžiai susijusios.

Mitų paneigimas: ar visiems pasireiškia virškinimo sutrikimai per stresą?

Nors dauguma žmonių savaitniu ar mėnesiniu bėgiu jaučia tam tikrus fizinius simptomus per stresą, kai kurie gali ištverti nemažus psichologinius iššūkius beveik be jokių virškinimo sutrikimų. Toks skirtumas susijęs su individualiais genetiniais, epigenetiniais ir gyvenimo būdo veiksniais. Tačiau, jei dažnai patiriate „sunkumą“ ar kitus su virškinimu susijusius stresinius požymius, verta neatmesti psichologinės kilmės, o susirūpinus kreiptis į gydytoją.

Kaip sumažinti virškinimo sutrikimus per baimę ir stresą?

Gyvensenos patarimai

• Stenkitės įtraukti reguliarias fizinio aktyvumo formas – jos natūraliai mažina streso hormonų kiekį.
• Rinkitės subalansuotą, lengvesnį valgį nervingomis dienomis, venkite sunkaus, riebaus maisto.
• Mokykitės kvėpavimo, meditacijos ar dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) technikų.
• Laikykitės miego režimo – nuolatinis nuovargis didina jautrumą stresui.
• Nepamirškite socialinės paramos ir pokalbių: dažnai rūpesčiai sumažėja juos išreiškus artimiesiems arba specialistui.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei virškinimo sunkumas, spaudimas ar skausmas pilve tampa nuolatiniu palydovu, lydi kiti simptomai (staigus svorio kritimas, kraujas išmatose, stiprus nuolatinis skausmas), būtina kreiptis į gydytoją gastroenterologą. Kartais simptominės problemos gali slėpti rimtesnes ligas, kurios nereaguoja į gyvensenos pokyčius.

Išvados

Sunkumas virškinimo srityje baimės ar streso metu nėra tik „vaizduotės vaisius“ – tai aiškiai pagrįsta fiziologinė reakcija, kilusi mūsų evoliucijos metu. Sveika nervų sistema ir subalansuotas gyvenimo būdas leidžia mažiau reaguoti į stresorius, o kūnas pradeda atkurti įprastą virškinimo funkciją. Atkreipus dėmesį į savo emocijas, praktikuojant sąmoningumą ir reguliariai rūpinantis sveikata, dažniausiai galima sumažinti ar visiškai išvengti diskomforto virškinimo srityje per baimę.