Kodėl per baimę padažnėja kvėpavimas

Baimė yra stipri emocija, kuri gali ne tik paveikti mūsų minčių srautą, bet ir sukelti akivaizdžių kūno pokyčių. Vienas iš pastebimų fiziologinių reakcijų į baimę – padažnėjęs kvėpavimas arba hiperventiliacija. Nors tai gali atrodyti kaip spontaniškas, mažai valdomas procesas, iš tiesų greitesnis kvėpavimas per išgąstį ar stresą yra natūrali organizmo apsauginė reakcija. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl baimė paveikia kvėpavimą, kuo tai naudinga ir ką verta žinoti tiems, kurie dažnai susiduria su nerimo sukeltu dusuliu.

Kaip kūnas reaguoja į baimę

Baimė – natūrali apsauginė reakcija

Baimė kyla reaguojant į realų ar numanomą pavojų. Ji pažadina seniausias mūsų smegenų dalis, atsakingas už išlikimą. Pagrindinis šioje reakcijoje dalyvaujantis organas – smegenų dalis, vadinama migdoline (amygdala), kuri įjungia kovok arba bėk (angl. fight-or-flight) mechanizmą.

Ką reiškia “kovok arba bėk” mechanizmas?

Susidūrus su grėsmės signalu, migdolinė siunčia signalus į kitus smegenų centrus, suaktyvindama simpatinę nervų sistemą. Šio proceso metu organizmas ruošiasi veikti, leisdamas didžiulį kiekį streso hormonų – pirmiausia adrenalino (dar vadinamą epinefrinu) ir kortizolio.

• Širdies ritmas pagreitėja, kad būtų užtikrintas intensyvesnis kraujo tiekimas į raumenis ir smegenis.
• Raumenys įsitempia, kad kūnas būtų pasiruošęs judėti ar gintis.
• Ypač suaktyvėja kvėpavimas: jis tampa ne tik dažnesnis, bet ir paviršutiniškesnis.

Kodėl kvėpavimas greitėja pajutus baimę?

Fiziologinė hiperventiliacijos prasmė

Padažnėjęs kvėpavimas yra mūsų kūno būdas pasiruošti padidintam fiziniam aktyvumui. Įkvepiant dažniau, organizmui tiekiama daugiau deguonies, kuris reikalingas raumenų darbui ir efektyviam energijos gamybos procesui (aerobinei glikolizei). Tuo pačiu greičiau iškvepiamas anglies dioksidas – metabolizmo atliekų produktas.

Nors ši reakcija buvo itin svarbi protėviams gelbėjantis nuo laukinių žvėrių ar kitų fizinių grėsmių, šiandieninėse situacijose – pavyzdžiui, kai patiriame socialinį stresą ar vidinį nerimą, – kūnas reaguoja taip pat, net jei realaus bėgimo ar kovos nereikia. Tai ir sukelia stipriai jaučiamą kvėpavimo pagreitėjimą per emocinį stresą.

Kas vyksta organizme kvėpavimui dažnėjant?

• Plaučiai pradeda ventiliuoti dažniau.
• Plečiasi bronchų spindis, kad oras greičiau patektų į alveoles.
• Kraujo pH šiek tiek kyla, nes mažėja anglies dioksido (CO₂) koncentracija.
• Padidėja galvos svaigimo, rankų tirpimo ar net dusulio pojūčių tikimybė, jeigu kvėpavimas tampa pernelyg paviršutiniškas ir greitas.

Ar dažnas kvėpavimas per baimę yra pavojingas?

Nors trumpalaikis kvėpavimo pagreitėjimas nėra pavojingas ir paprastai greitai atsistato, ilgalaikė ar stipri hiperventiliacija gali sukelti nuovargį, svaigulį ar net panikos priepuolį. Taip nutinka todėl, kad pernelyg dažnai iškvepiant iš organizmo pašalinama per daug anglies dioksido, o tai gali laikinai sutrikdyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.

Tam tikrais atvejais, kai žmonės nuolat patiria nerimą ar baimę, padažnėjęs kvėpavimas gali tapti įpročiu ir sukelti vadinamąjį hiperventiliacijos sindromą. Tuomet kiekviena stresinė situacija išprovokuoja nemalonius kūno pojūčius, kurie gali dar labiau sustiprinti nerimą uždarame rate.

Mitai ir faktai apie dažną kvėpavimą bei baimę

• Mitas: Jeigu dažnai kvėpuojate per baimę, galite uždusti.
  Faktas: Hiperventiliacija nesukelia uždusimo – atvirkščiai, į plaučius patenka net per daug oro. Visgi tai gali sukelti nemalonius pojūčius, tokius kaip spaudimas krūtinėje ar dusulys, nors objektyvaus deguonies trūkumo nebūna.
• Mitas: Kvėpavimas automatiškai nusiramins savaime.
  Faktas: Kvėpavimas dažnėja dėl fiziologinės reakcijos, bet sąmoningai reguliuodami kvėpavimą, galime greičiau nusiraminti.

Kaip suvaldyti padažnėjusį kvėpavimą per baimę?

Sąmoningo kvėpavimo nauda

Vienas efektyviausių būdų sumažinti panikos ir nerimo simptomus – sąmoningas, lėtas kvėpavimas. Sulėtinus kvėpavimo ritmą, simpatinė nervų sistema nurimsta, o kūnas pradeda jaustis saugesnis.

• Gilus kvėpavimas: Įkvėpkite lėtai pro nosį, palaikykite kvėpavimą keletą sekundžių, tada iškvėpkite per burną. Kartokite 5–10 kartų.
• Diafragminis kvėpavimas: Kvėpuokite taip, kad kilnotųsi ne krūtinė, o pilvas. Tai padeda įjungti ramybės režimą.
• Kvėpavimo ritmo skaičiavimas: Skaičiuokite įkvėpdami iki 4, sulaikykite orą iki 4, iškvėpkite iki 6–8.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Didžiajai daliai žmonių baimės sukelta kvėpavimo reakcija savaime praeina. Tačiau jei dusulys, širdies plakimas ar kvėpavimo pokyčiai tampa dažni, pasikartoja be aiškios priežasties ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar psichologu.

Apibendrinimas

Baimė yra universali emocija, kuri pažadina mūsų kūno apsauginius mechanizmus, įskaitant ir kvėpavimo pagreitėjimą. Nors šis atsakas yra natūralus ir trumpalaikis, svarbu suprasti jo priežastis bei mokėti jį suvaldyti. Sąmoningi kvėpavimo pratimai ne tik padeda sumažinti nemalonius simptomus akimirkoje, bet ir gali ilgainiui padidinti emocinį atsparumą nerimo situacijose. Ieškant ramybės, verta prisiminti: jūsų kvėpavimas yra jūsų rankose.