Kodėl per emocinį stresą sunku išlaikyti kūno pusiausvyrą

Emocinis stresas daugeliui žmonių yra kasdienybės dalis, tačiau dažnai nesusimąstome, kaip stipriai jis veikia ne tik psichinę, bet ir fizinę savijautą. Vienas iš įdomesnių reiškinių – sunkumas išlaikyti kūno pusiausvyrą net ir nesant akivaizdžios fizinės priežasties. Kodėl per stiprų nervinį sukrėtimą ar didelį stresą ima svyruoti kojos, susilpnėja koordinacija ar net atsiranda jausmas, kad “žemė slysta iš po kojų”? Panagrinėkime, kaip mūsų protas ir kūnas reaguoja į emocinį stresą ir kas trukdo išsaugoti pusiausvyrą šiose situacijose.

Kaip veikia kūno pusiausvyra

Norėdami suprasti, kodėl pasikeičia pusiausvyra patiriant emocinį stresą, pirmiausia turime pažvelgti, kaip apskritai veikiame kaip „judantis organizmas“. Už gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą atsakingos kelių sistemų tarpusavio sąveika:

• Vestibuliarinė sistema: vidinė ausis, kuri registruoja galvos judesius ir padėtį erdvėje.
• Regos sistema: akys padeda orientuotis ir koordinuoti judesius pagal aplinką.
• Propriocepcija: kūno padėties jutimas per raumenis, sanarius ir spaudimo receptorius pėdose.
• Centrai smegenyse: gaunama informacija iš šių sistemų apdorojama galvos smegenyse, kur daromi „sprendimai“, kaip reaguoti judesiais.

Į bet kurio šių komponentų darbą įsiterpus trikdžiams, net ir sveikam žmogui pasidaro sunku išlaikyti pusiausvyrą.

Santykis tarp emocinio streso ir kūno reakcijos

Kaip emocijos „užvaldo“ kūną

Patiriant stresą ar stiprias emocijas, organizmas aktyvuoja vadinamąją simpatinę nervų sistemą, kitaip tariant, „kovok arba bėk“ (fight-or-flight) reakciją. Tuo metu:

• išskiriamas streso hormonas kortizolis, adrenalinas,
• pakyla kraujospūdis, greitėja kvėpavimas, širdies darbas,
• kraujas perskirstomas raumenims, gali sumažėti kraujo tiekimas odai ar galūnių kraštams,
• įsitempia raumenys, ypač nugaros, kaklo, pečių srityse.

Visa tai iš senų laikų buvo gyvybiškai svarbi reakcija grėsmės akivaizdoje, tačiau šiais laikais ji pasireiškia ir patiriant kasdienes psichologines įtampas. Tokia būsena suprastina gebėjimą tiksliai valdyti judesius ir išlaikyti stabilumą.

Streso įtaka vestibuliarinei sistemai

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis stresas gali paveikti vestibuliarinę sistemą. Pastebėta, kad nerimo sutrikimus turintys asmenys dažniau jaučia svaigulį, „nepastovią“, tarsi plūduriuojančią eiseną ar net tarsi plaukiojančią galvą. Tai siejama su tuo, kad streso metu dalis kraujo ir deguonies skiriama gyvybiškai svarbiems organams, o ne tiksliai kūno padėčiai palaikyti skirtai sistemai. Taip pat emocinis stresas gali sukelti kvėpavimą hiperventiliacijos (greito, paviršutiniško kvėpavimo) forma, kas dar labiau trikdo pusiausvyrą tiek dėl deguonies perteklius kraujyje, tiek dėl netiesioginės įtakos vestibulinės sistemos veiklai.

Ar tai rimta? Kada sunerimti?

Svarbu žinoti, jog pavieniai kūno pusiausvyros svyravimai streso metu dažniausiai nėra pavojingi. Jie rodo, kad kūnas reaguoja į nemalonias emocijas. Tačiau jeigu:

• sunkumai išlaikant pusiausvyrą atsiranda nuolat ir nesusiję tik su nerimu ar stresu,
• dalyvauja prarasti sąmonę, galvos svaigimas, regos pokyčiai,
• atsiranda silpnumas vienoje kūno pusėje, rankose ar kojose,
• apima stiprus galvos skausmas, pykinimas,

– būtina kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais pusiausvyros sutrikimai gali rodyti kitas medicinines problemas, pvz., neurologinius sutrikimus ar kraujotakos problemas.

Moksliniai paaiškinimai ir mitų paneigimas

Ar stresas „surakina“ kūną?

Dažnai manoma, kad patiriant stresą kūnas tampa tarsi „medinis“ arba „paralyžuotas“. Tai iš dalies tiesa: didelis emocinis spaudimas įtempia raumenis, tačiau dažniausiai jis neparalyžiuoja, o sukelia laikinas koordinacijos problemas. Svarbu žinoti, kad tokia reakcija nėra pavojinga ir dažniausiai nedingsta savarankiškai, vos kūnui ar psichikai nurimus.

Ar pusiausvyros sunkumai – tik nervinis reiškinys?

Ne. Būna atvejų, kai emocinis stresas „atveria duris“ pasireikšti esamiems paslėptiems sveikatos sutrikimams, pavyzdžiui, migrenai su aura, vidinės ausies ligai ar net tam tikriems neurologiniams sutrikimams. Todėl, nors dažniausiai sunkumas išlaikyti pusiausvyrą kyla per psichinę įtampą, verta stebėti, ar jis nėra susijęs ir su kitomis sveikatos bėdomis.

Naudingi patarimai, kaip padėti sau

• Kvėpuokite giliau ir lėtai: Streso metu lėtas, gilus kvėpavimas padeda grįžti į „ramybės būseną“ ir sumažina hiperaktyvumą bei pusiausvyros svyravimus.
• Praktikuokite dėmesingumo (mindfulness) pratimus: Geras būdas susigrąžinti kontrolės jausmą ir stebėti, kas vyksta su jūsų kūnu, nesižavint per daug būsimais ar praeities įvykiais.
• Judėkite sąmoningai: Lėti pasivaikščiojimai ar pusiausvyrą gerinantys mankštos pratimai, pvz., jogos ar pilateso elementai, padeda stiprinti vestibuliarinę sistemą.
• Pakankamas poilsis ir miegas: Stiprus nuovargis didina streso jautrumą ir trikdo pusiausvyros palaikymą.
• Nedvejokite ieškoti pagalbos: Jei jaučiate, kad emocinis stresas sunkiai valdomas, pasikalbėkite su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.

Išvada

Kūno pusiausvyra – sudėtingas, daugelio sistemų bendro darbo rezultatas, jautriai reaguojantis į mūsų emocinę būklę. Emocinis stresas trumpam gali sutrikdyti šį subtilų balansą, priversdamas mus jaustis nejaukiai ar net nesaugiai stovint ar judant. Daugeliu atvejų tai laikina ir išnyksta, kai stresas sumažėja. Tačiau jei kūno pusiausvyros problemos kartojasi, stiprėja arba lydi kiti simptomai, svarbu neignoruoti šių požymių ir kreiptis į specialistus. Rūpinimasis emocine sveikata ir dėmesys savo fizinei būsenai padeda išlaikyti tiek psichinį, tiek fizinį stabilumą net sudėtingiausiose gyvenimo situacijose.