Kodėl per intensyvų laikotarpį pasunkėja kvėpavimas

Pasunkėjęs kvėpavimas – tai pojūtis, kai tampame įtemptesni, daugiau alsuojame ar sunkiau gauname oro nei įprasta. Dažnai šį simptomą žmonės pastebi per itin įtemptus gyvenimo periodus: svarbių egzaminų, projektų, šeimos ar finansinių rūpesčių metu. Tokia būsena ne tik kelia nerimą, bet gali priversti galvoti apie rimtesnes sveikatos bėdas. Kodėl per intensyvų laikotarpį pasunkėja kvėpavimas? Kuo čia susiję stresas, nerimas ir mūsų organizmo reakcijos? Straipsnyje paaiškiname šią sąsają, išsklaidome mitų apie kvėpavimo pasikeitimus ir pateikiame pagrįstas rekomendacijas geresnei savijautai.

Kaip pasireiškia sunkus kvėpavimas

Pasunkėjęs kvėpavimas – arba dusulys (mediciniškai vadinamas dispnėja) – yra labai įvairus pojūtis. Vieni žmonės jį apibūdina kaip oro trūkumą, kiti – kaip gilų, priverstinai dažną kvėpavimą ar spaudimą krūtinėje. Šis pojūtis dažnai atsiranda po fizinės veiklos arba ligos, tačiau taip pat dažnas ir stipriai patiriant psichologinį stresą.

• Sutrinka kvėpavimo ritmas
• Padidėja kvėpavimo dažnis (hiperventiliacija)
• Atsiranda paviršutiniškas, greitas kvėpavimas
• Gali lydėti širdies permušimai, prakaitavimas, galvos svaigimas

Streso ir kvėpavimo sąsaja

Kaip reaguoja mūsų kūnas?

Stresas yra natūrali organizmo reakcija į pavojų ar spaudimą. Kai jaučiame įtampą – prieš egzaminus, darbo pokalbius, konfliktus ar kitus gyvenimo sunkumus – mūsų smegenys paleidžia signalą, kad reikėtų ruoštis „kovok arba bėk“ reakcijai (fight or flight). Suaktyvėja simpatinė nervų sistema, padidėja adrenalino, kortizolio lygis. Tai – mūsų evoliuciškai išlikęs mechanizmas, leidžiantis greičiau reaguoti į pavojų.

Vienas iš šios reakcijos efektų – pagreitėjęs ir nevalingai padažnėjęs kvėpavimas. Kūnas siekia greitai aprūpinti kraują deguonimi, kad raumenys būtų pasiruošę greitam veiksmui. Nors ši sistema itin naudinga esant realiam fiziniam pavojui, šiuolaikiniame gyvenime ji suveikia ir tada, kai pavojus yra psichologinis – pavyzdžiui, laiku nebaigtas darbas ar konfliktas su kolega.

Hiperventiliacija – kas tai?

Stresinėse situacijose žmonės linkę kvėpuoti greičiau nei reikia. Tai vadinama hiperventiliacija. Per greitai kvėpuojant, iš organizmo pašalinama daugiau anglies dioksido nei būtina. Dėl sumažėjusio anglies dioksido kiekio kraujyje gali atsirasti galvos svaigimas, tirpimas, net dilgčiojimas veide ar rankose. Toks pojūtis dažnai dar labiau išgąsdina ir sustiprina kvėpavimo sutrikimą.

Kaip atskirti: ar sunkus kvėpavimas tik dėl streso?

Pasunkėjęs kvėpavimas nebūtinai reiškia ligą. Tačiau svarbu būti budriems, jei atsiranda nauji ar neįprasti simptomai. Streso sukeltas dusulys dažniausiai:

• Atsiranda ar paaštrėja esant akivaizdžiai psichologinei įtampai
• Nyksta atsipalaidavus, pabėgus nuo streso priežasties
• Nėra lydimas temperatūros pakilimo, nepaaiškinamo svorio kritimo, stipraus krūtinės skausmo ar kosulio su krauju
• Dažnai būna kartu su nerimu, prakaitavimu, kartais galvos svaigimu

Vis dėlto, jei dusulys stiprėja, atsiranda ramybės būsenoje, būna lydimas skausmo, karščiavimo, nėra aiškios stresinės priežasties – būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Mitai apie kvėpavimo sutrikimus per stresą

• „Skubu kvėpuoti – pavojinga širdžiai.“ Dažnesnis kvėpavimas trumpam gali paveikti savijautą, bet sveikiems žmonėms paprastai nėra pavojingas.
• „Prasidėjus dusuliui, negalima judėti arba sportuoti.“ Saikinga fizinė veikla, priešingai, dažnai padeda „nuleisti garą“ ir ramina nervų sistemą.
• „Gilus kvėpavimas stresui gali pakenkti.“ Lėtas, diafragminis kvėpavimas (kai kvėpuojama giliai per pilvą) padeda normalizuoti kvėpavimo ritmą ir mažina nerimą.

Patarimai: ką daryti, jei per įtemptus periodus sunku kvėpuoti?

Lėto kvėpavimo technikos

Paprasčiausias būdas nuraminti kvėpavimą – sąmoningai jį sulėtinti. Pavyzdžiui, penkių sekundžių įkvėpimas, trumpa pauzė, tada penkių sekundžių iškvėpimas ir vėl pauzė. Tokios kvėpavimo technikos padeda perteklinį kvėpavimą pakeisti ramesniu ir gilesniu.

Dėmesio valdymas

Kai pastebite, kad kvėpavimas tampa dažnas ir paviršutiniškas, pasirūpinkite, kad jūsų dėmesys būtų sutelktas į kūno pojūčius, o ne į „blogiausias“ mintis. Gali padėti paprastas kūno skenavimas: atkreipkite dėmesį į pojūčius kojose, rankose, pečiuose, taip lėtai perveskite mintį per kūną. Tai atitraukia nuo nerimastingų minčių ir mažina kūno stresą.

Mažinkite bendrą streso lygį

• Subalansuokite darbo ir poilsio laiką
• Raskite laiko fiziniam aktyvumui: pasivaikščiojimai, joga, plaukimas – viskas tinka
• Užtikrinkite pakankamą miego kiekį
• Reguliariai darykite pertraukas, ypač intensyviu laikotarpiu

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų kvėpavimo sutrikimai per stresines situacijas nėra grėsmingi, svarbu stebėti bendrą savijautą. Nedelskite ir kreipkitės medicininės pagalbos, jei:

• Kvėpuojant stipriai skauda krūtinę
• Dusulys atsirado staiga, be aiškių stresinių priežasčių
• Būna silpnumas, alpimas, gausus prakaitavimas
• Pasunkėjęs kvėpavimas nepraeina net ilsintis
• Atsirado ryškus kosulys, karščiavimas ar kraujas kvėpuojant

Tokiais atvejais galimos ir kitos – rimtesnės – simptomų priežastys, būtinas gydytojo vertinimas.

Išvados

Kvėpavimo pasunkėjimas per įtemptus gyvenimo laikotarpius daugeliu atvejų yra natūrali organizmo reakcija į stresą. Tai susiję su mūsų nervų sistemos veikla, adrenalino ir kitų streso hormonų išskyrimu bei kvėpavimo ritmo pasikeitimais. Labai svarbu suprasti, kad tokiu atveju sunkus kvėpavimas nėra pavojingas, tačiau tam tikros kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos padeda palengvinti šiuos pojūčius. Jei simptomai stiprėja, nepraeina ar yra lydimi kitų įspėjamųjų ženklų, būtina pasitarti su gydytoju. Rūpinkitės savo emocine sveikata ir atsiminkite – jūsų kūnas geba prisitaikyti, o teisingas požiūris padeda lengviau įveikti stresinius laikotarpius.