Kodėl per intensyvų laikotarpį skauda smilkinius

Ar esate pastebėję, kad per itin intensyvų gyvenimo tarpsnį – kai spaudžia darbai, ruošiatės egzaminams, rūpinatės šeimos reikalais – dažniau jaučiate spaudimą, maudimą ar dieglius smilkinių srityje? Šio tipo galvos skausmas dažnai ignoruojamas ar nesureikšminamas, tačiau iš tiesų smilkinių skausmas gali būti svarbus ženklas, kad jūsų organizmas patiria pernelyg didelę įtampą. Kas sukelia skausmą smilkiniuose intensyviu laikotarpiu ir kaip padėti sau sumažinti šį nemalonų pojūtį?

Kokie yra smilkinių skausmo požymiai?

Dažniausiai žmonės, patiriantys didelį stresą ar darbingą laikotarpį, apibūdina smilkinių srityje jaučiamą:

• maudimą ar spaudimą
• aštrų dūrimą viename ar abiejuose smilkiniuose
• pulsavimo ar tvinkčiojimo jausmą
• lydimą bendro galvos sunkumo ar nuovargio

Toks skausmas gali būti epizodinis arba trunkantis ilgiau nei kelias valandas, dažnai būna apibūdinamas kaip „įsitempusi galva”. Kai kuriais atvejais skausmas gali stiprėti vakare, po visos įtemptos dienos ar pasiekus organizmo „lūžio tašką“.

Kodėl per intensyvų laikotarpį skauda smilkinius?

Pagrindinė priežastis – streso ir įtampos sukeltas galvos skausmas

Medicinos tyrimai ir praktika aiškiai rodo, kad įtampos tipo galvos skausmas – dažniausiai pasitaikantis galvos skausmas, ypač žmonėms, patiriantiems psichinį ar emocinį stresą. Dėl streso įsitempia kaklo, sprando, kaktos ir ypač smilkinių raumenys, suaktyvėja kraujotaka bei nervų signalai, o tai sukelia nemalonius pojūčius ar net skausmą.

Kiti galimi veiksniai

• Miego trūkumas. Intensyviu laikotarpiu dažnai būname mažiau išsimiegoję, o tai padidina jautrumą skausmui.
• Praleisti valgiai ar nereguliarus maitinimasis. Gliukozės kiekio kraujyje svyravimas gali sukelti arba paaštrinti galvos skausmus.
• Per didelis kavos ar energinių gėrimų suvartojimas. Didelės kofeino dozės, ypač susimaišiusios su dehidratacija, stiprina galvos skausmą.
• Ilgas žiūrėjimas į ekranus be pertraukų. Kompiuterinių akių nuovargis taip pat dažnai pasireiškia smilkinių maudimu.
• Bloga laikysena. Streso metu net nepastebėdami galime įtempti pečius, kaklą ar žandikaulius, kas provokuoja įtampos skausmus.

Kaip atskirti įtampos galvos skausmą nuo kitų susirgimų?

Įtampos tipo galvos skausmas beveik visada yra abipusis, pasireiškia lyg „veržiančia juosta” aplink galvą ar tik smilkiniuose, tačiau paprastai nėra lydimas pykinimo, regos sutrikimų ar stipraus jautrumo šviesai ir garsams – priešingai nei migrena. Jei kartu pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai (staigus skausmo pradžia, regėjimo pokyčiai, neseniai buvusi galvos trauma), būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip padėti sau sumažinti smilkinių skausmą intensyviu laikotarpiu?

Pirmosios pagalbos priemonės

• Skirkite laiko trumpai pertraukai. Bent 5–10 minučių atsitraukimas nuo darbo ar rūpesčių gali sumažinti įtampą.
• Tempimo pratimai kaklui ir pečiams. Lengvai pasukite galvą, sukamaisiais judesiais atsipalaiduokite pečius.
• Šiltas kompresas ar masažas. Švelni šiluma arba masažas smilkinių, kaklo srityje padeda raumenims atsipalaiduoti.
• Vandens stiklinė. Dehidratacija dažnai provokuoja arba stiprina galvos skausmus.
• Trumpa akių poilsio pertraukėlė. Uždarykite akis, atokvėpiui užtemdykite patalpą.

Ilgalaikės strategijos

• Reguliarus fizinis aktyvumas. Net trumpas pasivaikščiojimas padeda sumažinti streso hormonų kiekį.
• Miego režimo laikymasis. Siekite bent 7–8 val. kokybiško miego kasdien.
• Subalansuota mityba ir reguliarūs valgiai. Venkite greitųjų angliavandenių ir ilgų tarpų tarp valgymų.
• Streso valdymo technikos. Išbandykite dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness), kvėpavimo, relaksacijos pratimus.
• Ekranų laiko ribojimas. Kas valandą padarykite kelių minučių pertrauką nuo kompiuterio ar telefono.

Kada verta sunerimti dėl smilkinių skausmo?

Nors dauguma smilkinių skausmų intensyviu laikotarpiu yra nekenksmingi ir savaime praeinantys, kai kuriais atvejais jie gali būti rimtesnės problemos ženklas. Nedelskite konsultuotis su gydytoju, jei:

• smilkinių skausmas labai stiprus ar atsirado staiga
• skausmas lydimas pykinimo, kalbos, regėjimo, judesių sutrikimų
• kartu pakilo temperatūra, sutriko sąmonė
• jaučiate stiprią galvos ar veido raumenų įtampą, kuri nedingsta po poilsio

Tokiais atvejais būtina pašalinti tokias pavojingas būkles kaip migrena, sinusitas, laikinoji arterito uždegiminė liga ar net smegenų kraujotakos sutrikimai.

Mitų paneigimas apie smilkinių skausmą

• „Smilkinių skausmas visada reiškia migreną“: iš tiesų įtampos tipo galvos skausmai smilkiniuose pasireiškia daug dažniau nei migrena, kuri yra retesnė ir turi specifinius simptomus (pykinimas, regos pokyčiai, vienpusis stiprus skausmas).
• „Tokio skausmo nereikia gydyti“: net jei skausmas praeina savaime, dažnas jo pasikartojimas rodo organizmo perkaitimą nuo streso – ilgesnėje perspektyvoje tai gali sukelti kitas sveikatos problemas.
• „Skausmą visada galima nuslopinti tabletėmis“: medikamentai gali tik trumpam palengvinti simptomus. Ilgalaikis sprendimas – streso valdymo ir gyvensenos pokyčiai.

Apibendrinimas ir pagrindinės rekomendacijos

Smilkinių skausmas intensyviu laikotarpiu dažniausiai yra artimas „įtampos galvos skausmui“ – tai mūsų organizmo signalas, kad jam reikia poilsio, dėmesio ir kokybiškos priežiūros. Laiku atpažinti skausmo požymiai, poilsio režimo laikymasis, sveika gyvensena ir streso valdymas padeda ne tik sumažinti nemalonius pojūčius, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms ateityje. Jeigu abejojate dėl savo simptomų, o skausmas stiprus ar dažnai pasikartojantis – pasitarkite su gydytoju ar šeimos medicinos specialistu.