Kodėl per liūdesį norisi dažniau kvėpuoti pro burną

Liūdesys – kasdienėje mūsų gyvenimo patirtyje dažnas jausmas. Netgi trumpalaikis liūdesys ar stipresnė emocinė įtampa gali paveikti kūną labiau, nei daugelis tikisi. Pastebima, kad būtent per liūdesio akimirkas žmonės linkę dažniau kvėpuoti pro burną, o ne pro nosį. Kodėl taip nutinka? Ar toks kvėpavimo pokytis yra natūrali emocinio atsako dalis, ar verčiau tai verta stebėti ir koreguoti? Straipsnyje paaiškinsime fiziologinius ir psichologinius šio reiškinio aspektus, aptarsime kvėpavimo įtaką sveikatai, paneigsime paplitusius mitus ir pateiksime praktinių rekomendacijų.

Emocinės būklės ir kvėpavimas: kaip jos susijusios?

Mūsų kvėpavimas glaudžiai susijęs su psichologine būsena. Pajutus stresą ar neigiamas emocijas, kvėpavimo ritmas ir būdas dažnai pakinta. Liūdesys – viena iš tų emocijų, kuri gali netikėtai paveikti tai, kaip įkvepiame ir iškvepiame orą. Kvėpavimo pokyčiai nėra atsitiktiniai – jie kyla iš universalių kūno reakcijų mechanizmų.

Stiprių emocijų fiziologija

Pajutus liūdesį, kūne aktyvuojamas autonominės nervų sistemos parasimpatinis skyrius. Tai sukelia širdies ritmo sulėtėjimą, raumenų įtampą ir gali paskatinti giliau atsidusti ar net verkti. Dėl pasikeitusios nervinės veiklos protrūkio natūraliai padidėja burninio kvėpavimo tikimybė – tokiu būdu organizmas bando spręsti deguonies stygių, kurį išprovokuoja emocinė įtampa.

Verksmo ir liūdesio santykis su kvėpavimu

Verksmas – būdingas stipraus liūdesio palydovas. Verkimo metu refleksiškai dažniau kvėpuojama pro burną, ypač jei būna stipriai trūkčiojama ar įkvepiama oro. Burninis kvėpavimas tuo metu atrodo natūralus, nes kūnui reikia greičiau apsirūpinti oru, kompensuoti dažnus oro išeikvojimus verkimo metu. Net ir nesant ašaroms, didesnis liūdesys linkęs keisti kvėpavimo dinamiką.

Kodėl burninis kvėpavimas pasireiškia liūdesio metu?

Didesnis deguonies poreikis

Liūdesio metu atsiranda ne tik fiziologinių, bet ir psichologinių stresorių. Organizmas, pajutęs nerimą ar emocinį diskomfortą, natūraliai siekia įkvėpti daugiau oro – tam burna tinka geriau nei nosis dėl savo anatominės struktūros: burnos anga platesnė, todėl leidžia įkvėpti didesnį oro kiekį per trumpesnį laiką. Tai paaiškina, kodėl žmonės, jaučiantys liūdesį ar nerimą, nejučia renkasi burninį kvėpavimą.

Įprotis ir kvėpavimo modelių pasikeitimai

Daugelis žmonių, patirdami emocinį spaudimą, nesąmoningai pradeda kvėpuoti paviršutiniškai ir dažniau – taip vadinamasis „streso kvėpavimas“. Burninis kvėpavimas tampa refleksu kaip trumpalaikis sprendimas, nors ilgalaikėje perspektyvoje jis gali būti žalingas. Įpročių susiformavimas taip pat svarbi priežastis: jei žmogus anksčiau išmoko reaguoti į stresą kvėpuodamas pro burną, šis modelis gali išlikti.

Kvėpavimo takų pokyčiai

Liūdesio metu gali pasireikšti ir fiziologiniai kvėpavimo takų pakitimai: nosies gleivinė išsausėja, ar net patinsta, ypač jei yra verkimo epizodų, todėl kvėpuoti per nosį pasidaro sunkiau. Burninis kvėpavimas tuomet tampa lengvesnis būdas užtikrinti oro patekimą į plaučius.

Kvėpavimo per burną pasekmės sveikatai

Net jei burninis kvėpavimas trumpalaikiu laikotarpiu sumažina emocinį diskomfortą, ilgalaikės jo pasekmės gali būti nepalankios. Kvėpavimas pro nosį atlieka daug svarbių funkcijų – pravaloma, sudrėkinama ir sušildoma įkvėpiamą orą, sulaikomos dulkės bei virusai, be to, nosies kvėpavimas aktyvina diafragminį kvėpavimą, padedantį organizmui geriau aprūpinti audinius deguonimi ir valdyti stresą.

• Burninis kvėpavimas didina riziką burnos, gerklės džiūvimui ir infekcijoms.
• Dažnas paviršutinis burninis kvėpavimas gali mažinti kraujo oksigenaciją bei trikdyti miegą.
• Ilgalaikis kvėpavimas per burną gali paveikti veido ir žandikaulio raidos procesus, ypač vaikams bei paaugliams.

Mitai apie kvėpavimą ir emocijas

Dažnai manoma, kad burninis kvėpavimas liūdesio akivaizdoje rodo „silpnumą“ arba kad tai – tik asmeninis pasirinkimas. Iš tikrųjų, kvėpavimo būdas per liūdesį dažniausiai yra nesąmoningas organizmo atsakas į emocinį ar fizinį diskomfortą, ne žmogaus valios reikalas. Kita klaidinga nuomonė – kad burninis kvėpavimas palengvina emocinį skausmą. Tiesa ta, kad nors trumpai tokiu būdu gali būti lengviau, ilgainiui organizmui daug naudingesnis yra lėtas, gilus kvėpavimas per nosį.

Kaip sąmoningai valdyti kvėpavimą, patiriant liūdesį?

Sąmoningo kvėpavimo naudų sąrašas

• Sumažina nerimą ir įtampą.
• Pagerina deguonies įsisavinimą ir nervų sistemos veiklą.
• Reguliuoja širdies ritmą.
• Stiprina imunitetą, sumažina uždegiminių procesų riziką.

Praktiniai kvėpavimo per nosį patarimai

• Pastebėkite, kaip kvėpuojate: kai užklumpa liūdesys, trumpam sustokite – įkvėpkite lėtai ir giliai pro nosį, o orą iškvėpkite per burną ar nosį.
• Reguliariai praktikuokite lėtą, diafragminį kvėpavimą – pavyzdžiui, „4–4–4“ metodą: įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite 4 sekundes.
• Jei sunku kvėpuoti pro nosį, pabandykite pasinaudoti šiltu drėgnu rankšluosčiu, palengvinančiu nosies gleivinės funkciją.
• Kvėpavimo praktikas galite derinti su lengva meditacija ar dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) – tai malšina įtampą ir pagerina emocinę savijautą.

Kada verta sunerimti?

Pats savaime burninis kvėpavimas liūdesio metu dažniausiai nėra pavojingas, jei jis trunka trumpai ar pasireiškia retai. Tačiau, jei dažnai pastebite, jog kvėpuojate tik per burną, tokį kvėpavimą lydi spaudimas krūtinėje, dusulys, miego sutrikimai ar nuolatinis nuovargis, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju – tai gali būti tiek emocinio, tiek fiziologinio pobūdžio sutrikimų požymis.

Apibendrinimas

Liūdesys gali ženkliai paveikti mūsų kvėpavimo įpročius. Nors dažnesnis kvėpavimas pro burną liūdesio akimirką yra natūrali organizmo reakcija, ilgalaikėje perspektyvoje nosinis, sąmoningai lėtas kvėpavimas kur kas naudingesnis sveikatai ir emocinei būklei. Suvokus šį ryšį ir praktikuojant sveikus kvėpavimo modelius, galima išmokti ne tik lengviau įveikti liūdesį, bet ir sustiprinti bendrą savijautą.