Kodėl per nerimą norisi liesti veidą

Nemažai žmonių pastebi, kad nerimo metu nesąmoningai liečia savo veidą – brauko kaktą, liečia lūpas ar skruostus, remiasi ranka smakrą. Toks elgesys dažnai pastebimas stresinėse situacijose, tačiau retai kam kyla klausimas, kodėl iš tiesų norisi taip elgtis. Ar tai žalingas įprotis, ar įgimta emocijų valdymo priemonė? Straipsnyje panagrinėsime, kodėl per nerimą dažnai norisi liesti veidą, kokios šio reiškinio priežastys bei ką sako mokslas apie įpročius ir saviraminimo būdus.

Kas yra saviraminimas ir kodėl jis svarbus?

Saviraminimas – tai procesas, kai žmogus pats ieško būdų nusiraminti ar sumažinti įtampą be išorinės pagalbos. Lietimas, glostymas ar bet koks švelnus kontaktas su savo kūnu padeda reguliuoti emocijas. Nustatyta, kad saviraminimas yra natūrali mūsų biologijos dalis – tai pastebima tiek vaikų, tiek suaugusių elgesyje. Tyrimai rodo, jog šie veiksmai sumažina streso hormonų kiekį ir gali pagerinti savijautą.

Veido lietimo psichologija nerimo momentu

Nesąmoningi judesiai kaip emocinis atsakas

Kai patiriame stresą ar nerimą, mūsų kūnas natūraliai ieško būdų tai suvaldyti. Vienas paprasčiausių sprendimų – mechaninis, dažnai nesąmoningas judesys, kai ranka paliečia veidą. Veido lietimas, ypač tokiose vietose kaip lūpos ar skruostai, gali būti signalas, kad norime sumažinti įtampą, gauti bendravimo su savimi pojūtį ar net nesąmoningai save paguosti.

Lietimas kaip savęs raminimo būdas

Veidas – labiausiai juntama ir jautriausia kūno dalis. Lytėjimo receptoriai čia ypač jautrūs. Švelnus lietimas gali ne tik nuraminti, bet ir sumažinti širdies plakimą, padėti susikaupti, sumažinti kraujo spaudimą. Kai kurie moksliniai tyrimai atskleidžia, kad šie veiksmai aktyvuoja smegenų zonas, susijusias su komfortu ir saugumo jausmu.

Kūno kalba ir veido lietimas – komunikacijos dalis

Psichologai pastebi, kad veido lietimas gali būti neverbalinis signalas aplinkiniams. Tai netiesioginis būdas parodyti, jog žmogus jaučia nerimą, yra nesaugus ar sutrikęs. Socialinėse situacijose kai kurie žmonės veidą liečia dėl to, kad nori paslėpti emocijas arba pačiam sau suteikti papildomo pasitikėjimo savimi.

Moksliniai paaiškinimai: kodėl susiduriame su „veido lietimo reflekso“?

Autostimuliacija: nervų sistemos poveikis

Mokslininkų terminas „autostimuliacija“ reiškia, kad žmogus stimuliuoja savo kūną, jog pasijaustų geriau. Kai patiriama emocinė įtampa, smegenys siunčia nervinius impulsus, kurie sukelia norą atlikti tam tikrus veiksmus – dažnai tai būna lytėjimas. Tai natūralus būdas suvaldyti emocijų perteklių. Veido lietimas gali padėti pasąmonės lygmenyje „iškrauti“ stresą, nukreipti dėmesį nuo nerimą keliančių minčių.

Hormonas oksitocinas: prisilietimas, kuris ramina

Fizinis kontaktas išskiria vadinamąjį „meilės hormoną“ oksitociną, kuris mažina streso hormonų (pavyzdžiui, kortizolio) kiekį kraujyje. Net ir savęs lietimas gali paskatinti šio hormono išsiskyrimą. Tai viena iš priežasčių, kodėl būtent veido lietimas ar glostymas per nerimą atrodo toks viliojantis elgesys – organizmas instinktyviai siekia nusiraminimo per oksitocino efektą.

Mitai apie veido lietimą

• Veido lietimas yra žalingas įprotis? Ne visada. Jei veido lietimas tapo labai dažnas, sukelia odos sudirgimą ar susijęs su kitais nerimo sutrikimų požymiais, verta atkreipti dėmesį. Tačiau saikingas, sąmoningas prisilietimas dažniausiai yra natūrali ir nekenksminga raminimosi forma.
• Tik pavargę ar nervingi žmonės liečia veidą. Elgesys būdingas absoliučiai daugumai žmonių, ir ne visada reiškia labai didelį stresą. Kartais tai – tiesiog įprotis arba natūrali reakcija į tam tikrą emociją.
• Veido lietimas reiškia, kad žmogus slepia melą ar apgaulę. Šis mitas dažnai paplitęs, bet nėra mokslinių įrodymų, kad vien veido lietimas rodo nenuoširdumą. Tai daugiausia susiję su emociniu diskomfortu, o ne melavimu.

Praktiniai patarimai: kaip sumažinti veido lietimą per nerimą

• Atpažinkite situacijas, kurios sukelia norą liesti veidą. Pastebėkite, kada ir kokiose situacijose dažniausiai pajaučiate šį norą. Galbūt tai susiję su viešomis kalbomis ar bendravimu su nepažįstamais žmonėmis.
• Raskite alternatyvias saviraminimo technikas. Užuot lietę veidą, pabandykite nuspausti delną, lengvai pamasažuoti rankas ar atlikti gilų kvėpavimą. Tokie veiksmai taip pat aktyvuoja raminančius procesus, bet yra mažiau pastebimi ir higieniški.
• Užsiimkite sąmoningumo praktika. Mindfulness ar sąmoningo dėmesio treniruotės gali padėti pastebėti savo judesius bei valdyti juos laiku. Dažnai pakanka suvokti, jog liečiate veidą, ir elgesys jau pradeda keistis.
• Rūpinkitės higiena. Kadangi rankomis dažnai liečiame įvairius paviršius, svarbu dažnai plauti rankas ir vengti veido lietimo viešose vietose – taip sumažinsite infekcijų riziką.

Kada kreiptis pagalbos?

Atsitiktinis ar vidutiniškai dažnas veido lietimas yra normali žmogaus reakcija į nerimą ir dažnai padeda trumpalaikėje perspektyvoje. Tačiau jei pastebite, jog šis įprotis tampa nekontroliuojamas, kyla odos ar sveikatos problemų (pavyzdžiui, nuolatiniai bėrimai, stiprus paraudimas, žaizdelės), galbūt verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar psichologu. Tai gali būti vienas iš obsesinio-kompulsinio ar kito nerimo sutrikimo simptomų.

Apibendrinimas: natūrali žmogaus savisauga

Veido lietimas per nerimą – natūralus, biologinis ir psichologinis saviraminimo mechanizmas. Moksliniai tyrimai rodo, kad švelnus prisilietimas prie veido ar kitų kūno dalių tikrai padeda sumažinti įtampą ir „perkrauti“ emocijas. Jei šis veiksmas nekelia žalos ir nekliudo kasdieniam gyvenimui, dažniausiai dėl to nerimauti nereikia. O norint sumažinti šį įprotį, rekomenduojama išmokti alternatyvių saviraminimo būdų bei daugiau dėmesio skirti savo emocinei būsenai.