Kodėl per nerimą norisi masažuoti smilkinius

Ar kada nors pajutote stiprų norą uždėti pirštus ant smilkinių, kai išgyvenate nerimą ar stresą? Galbūt net nesąmoningai pradėjote masažuoti šią galvos sritį, siekdami sumažinti įtampą. Šis dažnas žmogaus elgesys nėra atsitiktinis – mūsų kūnas ir protas turi savų priežasčių, kodėl intuityviai renkamės šį paprastą, bet veiksmingą būdą. Straipsnyje paaiškinsime, kas vyksta mūsų organizme patiriant nerimą ir kodėl masažuodami smilkinius jaučiamės geriau. Taip pat pasidalysime praktiniais patarimais, kaip šį instinktyvų veiksmą paversti sąmoningu įpročiu savijautai gerinti.

Kas vyksta mūsų smegenyse patiriant nerimą?

Nerimas – tai natūrali žmogaus reakcija į stresines ar potencialiai pavojingas situacijas. Ją sukelia sudėtingas biocheminių procesų ir neuroninių signalų tinklas smegenyse. Į svarbiausius šio proceso dalyvius patenka migdoliniai kūnai (amygdala) ir prefrontalinė žievė, reguliuojantys mūsų emocijas, saugumo jausmą ir sprendimų priėmimą.

Įsitempus ar sunerimus, organizmas išskiria daugiau streso hormonų – adrenalino ir kortizolio. Tai lemia fiziologinius pokyčius: greitėja širdies plakimas, dusulys, įsitempia raumenys. Tokie ženklai reiškia, kad kūnas ruošiasi „kovoti arba bėgti“ (angl. fight-or-flight) reakcijai. Dėl padidėjusios įtampos dažnai susitraukia galvos, kaklo, veido raumenys – ypač aplink smilkinius.

Kodėl smilkinių srityje kaupiasi įtampa?

Smilkiniai – tai galvos šonai, esantys tarp akies, ausies ir kaktos. Čia praeina svarbūs raumenys (smilkininis raumuo), nervai bei kraujagyslės. Įtampa, kylanti iš nerimo, dažnai kaupiasi šioje vietoje dėl kelių priežasčių:

• Raumenų įtampos refleksas. Patiriant stresą, žmogus nesąmoningai suspaudžia žandikaulį, suraukia kaktą, įtempia smilkinių sritį. Tai natūralus refleksas, paveldėtas iš protėvių.
• Aušinimo taškai. Smilkiniai dažnai vadinami „periferiniais stresiniais taškais”. Masažas ten padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis, pagerina kraujotaką.
• Nervų tinklas. Šioje vietoje gausu trišakio (trigeminalinio) nervo šakų – jos jautriai reaguoja į spaudimą ir masažą.

Dėl šių priežasčių, kai jaučiame įtampą ar nerimą, smilkinių masažavimas intuityviai atrodo palengvinantis būdas švelninti nemalonius pojūčius.

Kaip masažas smilkiniuose padeda sumažinti nerimo pojūtį?

Fiziniai ir neurologiniai mechanizmai

Masažuojant smilkinius, iš karto aktyvuojamos kelios palengvinimo grandys. Visų pirma, fizinis spaudimas ir masažavimas padeda atpalaiduoti įsitempusius veido ir galvos raumenis, ypač vadinamąjį smilkininį raumenį. Dėl to sumažėja galvos spaudimas, suminkštėja žandikaulio sukandimas, palengvėja kvėpavimas.

Nepamirškime ir neurologinio aspekto: spaudžiant smilkinius, stimuliuojami arčiausiai esantys nerviniai receptoriai. Yra žinoma, kad toks prisilietimas skatina endorfinų – „geros savijautos hormonų” – išsiskyrimą. Šios medžiagos slopina skausmą, mažina nerimą ir padeda atsipalaiduoti. Be to, stimuliuojant trišakio nervo šakas, signalas siunčiamas į centrinę nervų sistemą, kuri mažina streso lygį visame kūne.

Psichologinė nauda

Kontaktas su savo kūnu, ypač per švelnų prisilietimą ar masažą, suteikia saugumo jausmą. Kai smilkinių masažas tampa sąmoningu veiksmu, nukreipiamas dėmesys nuo nerimą keliančių minčių prie čia ir dabar pojūčių. Tokiu būdu slopinamas pernelyg stiprus susikaupimas ties problema ir aktyvuojamos atpalaiduojančios, sąmoningo įsisąmoninimo („mindfulness”) reakcijos smegenyse.

Kaip taisyklingai masažuoti smilkinius, kai jaučiate įtampą?

• Švelniai prispauskite abiejų rankų pirštų galus prie smilkinių – zonos tarp akių kampo ir ausies.
• Mažais sukamaisiais judesiais, vidutiniu spaudimu, masažuokite abi puses iš karto 1–3 minutes.
• Kvėpuokite giliai ir lėtai, kreipkite dėmesį į pojūčius.
• Jei norite, galima panagrinėti aromaterapiją – pabandykite švelniai įtrinti eterinio aliejaus (pvz., levandų ar pipirmėtės) lašelį, jei nesate jam alergiški.

Šis trumpas savęs masažas tinka kaip pirmoji pagalba per nerimo priepuolį ar įtemptą situaciją. Visgi jei nerimas lydi ilgiau ar pasireiškia dažnai, geriausia pasitarti su gydytoju arba psichologu dėl holistinio gydymo plano.

Dažni mitai apie smilkinių masažą ir nerimą

„Padeda tik įsivaizduojamai“ – mitas!

Dažnas mitas, kad masažuojant smilkinius jaučiamas efektas tėra placebas. Tyrimai rodo, kad švelnus masažas iš tikro įtakoja raumenų įtampą, gali sumažinti galvos skausmą, pagerinti kraujotaką ir net laikinai pakoreguoti smegenų veiklą streso metu. Todėl nauda – ne vien psichologinė, bet ir fiziologinė.

„Negalima liesti veido esant nerimui“

Įprasta manyti, kad liesti veidą ar galvą esant nerimui gali pabloginti būklę. Tačiau švelnus, koncentruotas spaudimas per smilkinių masažą atvirkščiai – padeda paleisti įtampą, nuramina nervų sistemą. Svarbiausia stengtis nespausti per stipriai ir nevartoti masažo kaip vienintelės terapijos priemonės ilgalaikiam nerimo valdymui.

Kada smilkinių masažas gali būti žalingas?

Nors smilkinių masažas dažniausiai yra saugus ir naudingas, būna išimčių:

• Venkite stipraus ar agresyvaus masažo, jei turite migreną, stiprių galvos skausmų ar kaukolės traumų.
• Jei turite odos pažeidimų, bėrimų ar jautrumą šioje srityje, masažuokite labai atsargiai arba susilaikykite.
• Sunkiais, pasikartojančio nerimo atvejais masažas gali suteikti tik laikiną palengvėjimą, todėl verta kreiptis į specialistą.

Išvada: kūno ir proto ryšys veikia stipriau, nei atrodo

Instinktyvus noras masažuoti smilkinius per nerimą turi pagrįstą fiziologinį ir neurologinį paaiškinimą. Šis paprastas savipagalbos būdas padeda sumažinti įtampą tiek raumenyse, tiek nervų sistemoje, leidžia trumpam perorientuoti dėmesį nuo varginančių minčių prie kūno pojūčių. Kiekvienas žmogus geba įsiklausyti į save ir pasinaudoti šiuo natūraliu kūno mechanizmu, tačiau esant stipriam ar nuolatiniam nerimui verta ieškoti išsamesnės profesionalios pagalbos. Prisiminkite: rūpinimasis savimi prasideda nuo paprastų žingsnių, o smilkinių masažas – vienas iš jų.