Kodėl per nervinį stresą norisi susitraukti fiziškai

Ar kada nors pastebėjote, kad stipriai išsigandę, patirdami nerimą ar stresą, nesąmoningai susigūžiate, traukiate pečius prie ausų ar bandote paslėpti rankas? Šis fizinis atsakas atrodo natūralus, tačiau kodėl stresas ar emocinis sukrėtimas mus verčia susitraukti fiziškai? Suprasti šį reiškinį padeda žinios apie mūsų organizmo biologiją, apsauginius mechanizmus ir emocijų poveikį kūnui.

Kas vyksta kūne patiriant stresą?

Stresas yra natūrali mūsų organizmo reakcija, skirta išgyventi pavojingose situacijose. Jį sukelia ne tik realūs grėsmės šaltiniai, bet ir emociniai, socialiniai ar psichologiniai iššūkiai. Kūnas įsijungia į vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją, o gyvybinės sistemos persijungia į išgyvenimo režimą. Hormonas kortizolis ir adrenalinas išsiskiria į kraują, pasiruošiant greitai reaguoti ir apsaugoti save.

Raumenų įtempimas: kūno gynybinė laikysena

Vienas pirmųjų signalų, kurį pajunta kūnas streso metu, yra raumenų įtempimas. Kūnas nori apsisaugoti – pasąmoningai susitraukia pilvo, kaklo, nugaros, pečių raumenys. Šis natūralus refleksas kilęs iš mūsų protėvių – atsidūrę pavojuje, žmonės fiziškai gindavosi, traukdavosi prie žemės ar slėpdavosi, taip mažindami matomumą ir riziką būti sužeistiems.

Laikysenos ir emocijų ryšys

Ne tik grėsmės, bet ir socialinis nerimas, pvz., viešo kalbėjimo baimė ar konfliktinės situacijos darbe, gali paveikti mūsų laikyseną. Susitraukę, ieškome saugumo, bandome apsisaugoti nuo „atakuojančio“ pasaulio, net jei objektas – tik žvilgsniai ar žodžiai. Tokia laikysena siunčia kitiems signalą apie mūsų emocinę būseną bei sustiprina vidinį pažeidžiamumo jausmą.

Kodėl norisi susigūžti? Fiziologiniai pagrindai

Senoviniai gynybos mechanizmai

Mokslininkai pabrėžia, kad mūsų kūno gynybinė laikysena išliko iš senų laikų, kuomet tai buvo gyvybiškai svarbu išlikimui laukinėje gamtoje. Susitraukę, žmogaus kūnas tampa mažesnis, mažiau pastebimas, vidaus organai apsaugomi nuo galimų sužalojimų, o kaklas ir pilvas – itin trapios vietos – pasislepia. Tokiu būdu imituojame sulindimo į kriauklę strategiją.

Automatiniai refleksai

Patyrus grėsmę ar staigų stresą, aktyvuojasi vegetacinės nervų sistemos (ypač simpatinės dalies) atsakas. Kūnas siunčia signalus raumenims susitraukti, kad pasiruoštų gynybai ar greitam bėgimui. Nors šiuolaikiniame pasaulyje fizinės grėsmės dažniausiai nėra, mūsų nervų sistema į darbinius, socialinius ar emocinius stresorius reaguoja senoviniais refleksais.

Kūno kalbos funkcija

Įdomu tai, kad laikysenos pasikeitimas gali daryti įtaką mūsų emocijoms ir netgi galvosenai. Kai susigūžiame, traukiame pečius ar užsisklendžiame, siunčiame signalą ir savo psichikai, kad esame pažeidžiami ar bijome. Tuo tarpu atvira ir tiesi laikysena, net ir patiriant stresą, gali padėti jaustis stipriau, labiau pasitikėti savimi.

Ką apie tai sako mokslas?

Psichologai ir neurologai aiškina, kad grėsmės pojūtis lemia ne tik emocinius, bet ir realius fiziologinius pokyčius. Tyrimai rodo, jog žmonės, stebimi stresinėse situacijose, spontaniškai laikosi „apsauginės“ pozos: susigūžia, apkabina save rankomis ar bandydami pridengti gyvybiškai svarbias kūno dalis.

Be to, lėtinis stresas ar nuolatinis nerimas skatina įprastą kūno įsitempimo būklę. Ilgainiui tai gali prisidėti prie raumenų skausmų, įtampos galvos skausmo, blogos laikysenos ir kitų fizinių negalavimų. Taigi, organizmo evoliuciškai naudinga reakcija šiuolaikiniame gyvenime gali tapti ilgalaikio diskomforto šaltiniu.

Naujų tyrimų įžvalgos

Naujausi neurologijos ir psichologijos tyrimai atskleidžia, kad toks susitraukimas yra grįžtamasis procesas. Sąmoningai keisdami laikyseną – išsitiesdami, giliai kvėpuodami – galime siųsti nervų sistemai žinią, kad pavojus jau praėjo. Tai sumažina streso hormonų lygį, pagerina nuotaiką ir sumažina nerimo pojūčius.

Kaip sumažinti norą susitraukti per stresą?

Nors kūno susitraukimas per stresą ir yra natūrali apsauginė reakcija, ilgesnis įsitempimas gali kenkti savijautai. Štai keletas patarimų, kaip padėti sau jaustis geriau:

• Sąmoningumas: pastebėkite, kai susitraukiate ar įtempiate kūną. Vien stebėjimas jau padeda nutraukti automatines reakcijas.
• Gilus kvėpavimas: lėti, gilūs įkvėpimai mažina vegetacinės nervų sistemos aktyvumą, atpalaiduoja raumenis, signalizuoja saugumą.
• Laikysenos mankšta ir tempimo pratimai: paprasti pratęsimai ar tempimai (pvz., pečių, kaklo) padeda atlaisvinti įsitempusius raumenis.
• Streso valdymo technikos: meditacija, progresyvus raumenų atpalaidavimas, vizualizacijos gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti bendrą savijautą.
• Bendravimas ir emocinė parama: pasikalbėkite su draugu ar specialistu apie savo jausmus. Kartais emocijų išsakymas padeda sumažinti kūno įtampą.

Mitai apie streso poveikį kūno laikysenai

• Mitai: „Fiziškai susitraukti – silpnumo požymis.“ Iš tiesų, tai natūralus apsauginis mechanizmas, neturintis nieko bendra su asmenine stiprybe ar silpnumu.
• Mitai: „Susigūžimas padeda išvengti streso poveikio.“ Priešingai, ilgalaikis įsitempimas gali kenkti sveikatai, tad svarbu mokytis atpažinti ir atpalaiduoti kūną.
• Mitai: „Galima visiškai suvaldyti streso reakcijas.“ Nors galima išmokti jas atpažinti ir sušvelninti, natūralios kūno reakcijos yra stiprios ir pasireiškia net be mūsų sąmoningo pasirinkimo.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jei pastebite, kad dažnai susitraukiate, jaučiate nuolatinį kūno įsitempimą, o stresas trukdo kasdieniniam gyvenimui – pasikonsultuokite su gydytoju, psichologu arba kineziterapeutu. Specialistai gali padėti nustatyti nerimo priežastis, pasiūlyti tinkamas relaksacijos, tempimo ar emocijų valdymo strategijas.

Apibendrinimas

Fizinis susitraukimas per stresą yra giliai įsišaknijusi, natūrali organizmo apsauga nuo galimų pavojų. Tai, ką paveldėjome iš protėvių, šiandien dažnai iškyla emocinių ar socialinių iššūkių metu. Suvokdami kūno ir emocijų ryšį, galime sąmoningai pasirinkti veiksmus, padedančius atpalaiduoti kūną, pagerinti savijautą ir prisitaikyti prie sudėtingų gyvenimo situacijų.