Kodėl per socialinį diskomfortą jaučiate kojų tirpimą

Ar kada pastebėjote, kad bendraudami su kitais ar atsidūrę nemalonioje socialinėje situacijoje staiga imate jausti kojų tirpimą, dilgčiojimą ar net lengvą silpnumą? Toks pojūtis gali būti ne tik nemalonus, bet ir kelti nerimą, nors jis gana dažnas. Kojų tirpimas dėl socialinio diskomforto – tai kūno reakcija, kurią lemia mūsų psichologinė būsena ir fiziologiniai procesai. Supratę, kodėl taip vyksta, galėsite lengviau šią būklę atpažinti ir su ja susitvarkyti.

Kodėl mūsų kūnas reaguoja socialinėse situacijose?

Mūsų kūnas glaudžiai susijęs su emocijomis. Stresas, nerimas ar baimė, kyla ne tik galvoje – jie tiesiogiai veikia fizinę savijautą. Socialinis diskomfortas – tai psichologinė būsena, pasireiškianti nerimu, įtampa ir net baime bendraujant su kitais. Dažniausiai šį pojūtį sukelia vieši pasisakymai, naujų žmonių sutikimas ar net nedidelės grupės pokalbis.

Kai žmogus jaučia socialinį stresą ar diskomfortą, jo organizmas aktyvuoja natūralų “kovok arba bėk” mechanizmą. Tai senovinis instinktas, kuris ruošia kūną greitam veiksmui – pavyzdžiui, bėgimui ar kovai su grėsme. Deja, šiuolaikinėje visuomenėje fizinės grėsmės retai pasitaiko, tačiau organizmas vis dar reaguoja taip pat, net jei grėsmė yra tik socialinė.

Kaip socialinis stresas sukelia kojų tirpimą?

Nervų sistema ir streso reakcijos

Pats pagrindinis žaidėjas šioje situacijoje – mūsų nervų sistema. Užfiksavusi grėsmę (šiuo atveju – socialinę), smegenys siunčia signalus simpatinei nervų sistemai, kuri pradeda aktyviai veikti: širdies ritmas greitėja, kvėpavimas stiprėja, raumenys įsitempia. Organizmas paruošiamas potencialiam pavojui.

Būtent šios reakcijos metu dažnai ir pasireiškia galūnių tirpimas ar dilgčiojimas. Tai nutinka, nes kraujotaka nukreipiama į didžiuosius kūno raumenis, reikalingus bėgimui ar savigynai. Kraujas gali truputį sumažėti tose vietose, kurios nebūtinos momentiniam išgyvenimui – pavyzdžiui, pėdų kraujotakoje. Taip atsiranda trumpalaikis deguonies ir maisto medžiagų trūkumas nervams, kas pasireiškia kaip tirpimas.

Hiperventiliacija ir jos įtaka pojūčiams

Socialinio streso metu daug žmonių pradeda nesąmoningai giliau ar dažniau kvėpuoti – pasireiškia hiperventiliacija. Ši būklė pakelia deguonies lygį kraujyje, tačiau taip pat labai sumažina anglies dvideginio kiekį. Sumažėjęs anglies dvideginio lygis trikdo rūgštinę organizmo pusiausvyrą ir gali sukelti rankų ar kojų tirpimą, dilgčiojimą ir net “skruzdėlyčių bėgiojimo” pojūtį.

Raumenų įtampa ir ilgesnis sėdėjimas

Įtemptose situacijose daugelis žmonių nesąmoningai įtempia šlaunų, blauzdų ar sėdmenų raumenis, užima nepatogias pozas, prispaudžia ar užspaudžia nervus. Tai gali trumpam sutrikdyti normalią nervų veiklą ar sumažinti kraujotaką, sukeliant tirpimą kojose.

Kada tirpimas turėtų kelti nerimą?

Trumpalaikis tirpimas socialinio diskomforto metu dažniausiai yra visiškai nekenksmingas ir pranyksta atslūgus įtampai. Tačiau jei tirpimo pojūtis užsitęsia, pasikartoja be aiškios priežasties ar išplinta į kitas kūno vietas (pavyzdžiui, rankas, veidą), verta pasitarti su gydytoju. Nuolatinis tirpimas gali signalizuoti apie kitus sveikatos sutrikimus – neurologinius, kraujotakos ar stuburo problemas.

Kaip sumažinti kojų tirpimą socialinio diskomforto metu?

Kontroliuokite kvėpavimą

Vienas iš paprasčiausių būdų – sąmoningai lėtinti kvėpavimą, ypač jei pastebite, kad kvėpuojate paviršutiniškai arba per dažnai. Giliai įkvėpkite pro nosį, kelias sekundes palaikykite kvėpavimą ir lėtai iškvėpkite pro burną. Kartokite keletą kartų, kol pajusite ramumą ir tirpimas pradės mažėti.

Trumpa mankšta arba tempimo pratimai

Jei tik įmanoma, trumpai pasivaikščiokite, pamankštinkite kojas ar ištempkite raumenis. Tai pagerina kraujotaką ir sumažina raumenų įtampą. Net sėdint galima pakaitalioti kūno padėtį, judinti pėdas ar lengvai pamasažuoti šlaunis.

Mentalinė parama ir pasirengimas

Susitaikykite su tuo, jog socialinis diskomfortas – įprastas reiškinys. Pasiruoškite svarbioms situacijoms iš anksto: apmąstykite, ką sakysite, praktikuokite atsipalaidavimo technikas. Kartais padeda ir vidinis nusiteikimas – priminkite sau, kad socialinė situacija nėra pavojinga gyvybei, o nemalonūs pojūčiai netrukus praeis.

Dažniausi mitai apie tirpimą socialinio nerimo metu

• Mitas: Kojų tirpimas visuomet reiškia rimtą ligą.
  Faktas: Dažniausiai tai laikinas reiškinys, susijęs su nervų sistema ir stresu.
• Mitas: Tokie pojūčiai neišvengiami ir su jais niekaip nesusidorosite.
  Faktas: Kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimas ir sąmoningumas ženkliai sumažina simptomus.
• Mitas: Socialinis nerimas sukelia nuolatinius pažeidimus.
  Faktas: Paprastai šie fiziologiniai procesai yra grįžtami ir nepalieka ilgalaikių pasekmių.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jei pastebite, kad socialinio diskomforto metu stipriai išgyvenate ne tik tirpimą, bet ir kitus simptomus, tokius kaip panikos priepuoliai, galvos svaigimas, širdies permušimai ar ilgalaikis nerimas, verta apsilankyti pas šeimos gydytoją ar psichologą. Profesionalai gali padėti išsiaiškinti priežastis, pasiūlyti psichoterapijos ar relaksacijos metodus, o jei reikia – medicininį gydymą.

Santrauka

Kojų tirpimas socialinio diskomforto metu – dažnas, bet paprastai nekenksmingas reiškinys, kurį lemia mūsų organizmo fiziologinės reakcijos į stresą. Tai nervų sistemos, kraujotakos pokyčių ir kvėpavimo sutrikimų rezultatas, susijęs su žmogaus emocine būsena. Sužinoję savo kūno signalus ir išmokę suvaldyti stresą bei kvėpavimą, galite sumažinti nemalonias fiziologines reakcijas ir pasijusti ramiau net ir sudėtingose socialinėse situacijose.