Kodėl per stresą kinta kūno svorio pojūtis

Ar pastebėjote, kad stipriai patyrus stresą kūno svoris ima “jaustis” kitaip? Vieniems atrodo, kad jie staiga pasunkėjo, kiti – atvirkščiai, jaučiasi tarsi “lengvesni”. Kartais svorio pokyčius lydi ir realūs skaičiai svarstyklėse, tačiau dažnai – tai tik subjektyvus pojūtis. Ką apie šį reiškinį sako medicininė literatūra? Kaip stresas išties veikia mūsų kūno svorio jutimą? Šis straipsnis padės suprasti, kodėl per stresą kinta kūno svorio pojūtis, kokią įtaką tam daro emocijos, hormonai ir fiziologinės reakcijos, bei kokius praktinius patarimus gali suteikti šiuolaikinė sveikatos mokslų bendruomenė.

Kaip stresas paveikia kūną?

Stresas – tai natūrali organizmo reakcija į grėsmę ar iššūkį. Jo metu į kraują išskiriami hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas, kurie paruošia kūną „kovai arba bėgimui“. Šios reakcijos buvo labai naudingos protėviams, susiduriantiems su trumpalaike grėsme. Tačiau šiandien, didelė dalis streso šaltinių yra ilgalaikiai – darbas, santykiai, finansai ar net informacijos perteklius.

Ilgalaikis (lėtinis) stresas veikia daug organizmo sistemų – širdies-kraujagyslių, virškinimo, imuninę bei nervų. Tai paaiškina, kodėl stresą dažnai lydi įvairūs fiziniai simptomai, įskaitant ir pakitusį kūno svorio pojūtį.

Fiziologinės reakcijos ir svorio pojūtis

Hormonų poveikis pojūčiui ir realiems svorio pokyčiams

Streso metu padidėja kortizolio lygis kraujyje. Šis hormonas lėtina virškinimą, keičia cukraus apykaitą, skatina riebalų kaupimą pilvo srityje ir tuo pačiu gali lemti vandens susilaikymą organizme. Dėl šių procesų žmogus gali pasijusti „patinęs“, sunkesnis net jei realus svoris pakinta minimaliai.

Kita vertus, kai kuriems žmonėms stiprus stresas slopina apetitą – jų organizmas kartais neįsisavina maisto kaip įprasta, todėl jie jaučiasi „lengvesni“, netgi gali realiai sumažėti svoris. Taigi, hormoniniai svyravimai paaiškina, kodėl streso metu kūnas siunčia prieštaringus signalus apie savo būklę.

Centrai smegenyse, atsakingi už svorio jutimą

Svorio pojūtis yra gerokai sudėtingesnis negu vien svarstyklėse matomas skaičius. Už jį atsako keletas smegenų centrų – hipotalamas, atsakingas už alkį, sotumą ir homeostazę, taip pat smegenėlių, sensorikos sritys. Visi šie centrai „reaguoja“ į hormonų ir neurotransmiterių gausą kraujyje per stresą.

Pavyzdžiui, stipriai padidėjus adrenalino koncentracijai žmonės gali jaustis fiziškai palengvėję: suaktyvėja širdies plakimas, pagreitėja kraujotaka, ima prakaituoti delnai. Nesąmoningai šiuos pojūčius kūnas interpretuoja kaip sumažėjusį svorį. Priešinga reakcija – užliejus kortizoliui, organizmas jaučiasi apsunkęs, tarsi sulaikytų daugiau skysčių. Tai paaiškina svorio pojūčio „laikinumą“ per stresą – realaus svorio pokyčio dažnai nebūna.

Psichologinė įtaka svorio pojūčiui

Streso emocinis mechanizmas

Stresas paveikia ne tik kūną, bet ir suvokimą. Dėl streso keičiasi dėmesys, nuovargio lygis, dažniau fiksuojami kūno pojūčiai. Žmogus gali tapti labiau susirūpinęs savo sveikata, išgyventi hipervigilanciją, t. y., ypatingą jautrumą kūno signalams.

Tokiuose emociniuose kontekstuose paprastos kūno būklės gali atrodyti reikšmingesnės. Pvz., lengvas skrandžio tempimas gali būti suvokiamas kaip išsipūtimas arba staigus nuovargis – kaip svorio kritimas ir silpnumas. Šie subjektyvūs signalai lemia, kad pojūčiai neatitinka objektyvios realybės.

Kognityviniai iškraipymai ir mitai apie svorio pokyčius per stresą

Populiarus mitas – „stresas visada suleknina“ arba „stresas visada sukelia svorio augimą“. Tiesa, reakcijos gali būti labai individualios. Moksliniai tyrimai rodo, kad viena dalis žmonių streso metu priauga svorio, kita dalis – netenka, o trečia – išvis nepastebi jokių pokyčių. Viskas priklauso nuo individualaus metabolizmo, hormonų balanso, psichikos savybių bei gyvenimo būdo.

Praktiniai patarimai, kaip valdyti streso sukeliamą svorio pojūčio pokytį

• Stebėkite savo realų svorį: vietoje kasdienių savigraužų dėl pojūčių, pažvelkite į objektyvius skaičius – svoris, apimtys, drabužių dydis. Tai padeda išvengti nereikalingų išgyvenimų dėl subjektyvaus pojūčio.
• Mokykitės atpažinti stresą: dėmesingumo (mindfulness), kvėpavimo pratimai, meditacija – įrodyti metodai, padedantys atpažinti ir valdyti streso reakcijas, sumažinti kūno jutimų iškraipymą.
• Gerkite pakankamai skysčių: stresas dažnai skatina dehidrataciją ar atvirkščiai – skysčių kaupimą. Reguliarus vandens vartojimas padeda palaikyti pusiausvyrą.
• Nesureikšminkite laikino pojūčio: atkreipkite dėmesį, ar pojūtis kartojasi. Jei kūno svorio “pokytis” jaučiamas tik streso metu, greičiausiai tai – subjektyvi reakcija, o ne realūs kūno pokyčiai.
• Kreipkitės į specialistus: jei stresas stipriai veikia kūno pojūčius, trukdo kasdieniam gyvenimui ar kelia nerimą, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichologu.

Kada verta sunerimti?

Dažniausiai svorio pojūčio kaita per stresą – laikinas, subjektyvus reiškinys, nesusijęs su liga ar pavojumi. Tačiau, jei pastebite greitus, nepaaiškinamus kūno svorio pokyčius (daugiau nei 5 proc. kūno masės per kelias savaites), nuolatinį nuovargį, virškinimo bėdas, reikšmingus miego sutrikimus ar kitus nerimą keliančius simptomus – būtina pasitarti su gydytoju. Tai gali signalizuoti apie kitas, su stresu nebūtinai susijusias, sveikatos problemas.

Išvada

Trumpalaikis ar lėtinis stresas veikia ne vien mūsų emocinę savijautą, bet ir kūno pojūčius. Hormoniniai svyravimai, fiziologinės reakcijos ir nervų sistemos veikla lemia, kad per stresą kūno svoris gali atrodyti pakitęs, nors realių pokyčių dažniausiai nebūna. Svarbu suprasti šių pojūčių kilmę, objektyviai vertinti savo kūno būklę ir, jei reikia, kryptingai tvarkytis su stresu. Subalansuotas požiūris į savo sveikatą padės išvengti bereikalingos saviplakos ir leis mėgautis geresne psichologine bei fizine savijauta kiekvieną dieną.