Kodėl per stresą padidėja jautrumas garsams

0
6

Gyvenant intensyviu šiuolaikiniu ritmu, vis daugiau žmonių pastebi, kad patirdami stresą tampa jautresni aplinkos garsams. Net įprasti kasdieniai triukšmai, tokie kaip telefono skambėjimas ar automobilio signalas, staiga pradeda erzinti ar net sukelia didelį diskomfortą. Šis reiškinys, vadinamas padidėjusiu garsų jautrumu arba hiperakuzija, nėra retas – tačiau kodėl būtent stresas išryškina šiuos pojūčius? Straipsnyje aptarsime, kaip stresas veikia mūsų klausos sistemą, kokios biologinės ir psichologinės reakcijos slypi už šio jautrumo, bei kaip su tuo susidoroti kasdienybėje.

Kaip veikia klausos sistema ir kas yra garsų jautrumas?

Mūsų klausos sistema – tai sudėtingas mechanizmas, leidžiantis ne tik girdėti garsus, bet ir reaguoti į juos priklausomai nuo aplinkybių. Normaliai smegenys geba filtruoti nenaudingus arba mažiau svarbius garsus, kad galėtume susikaupti ir likti ramūs. Tačiau kai ši sistema sutrinka, garsai ima atrodyti neįprastai įkyrūs ar net skausmingi.

Padidėjęs jautrumas garsams arba hiperakuzija reiškia, kad įprasti, dažniausiai nesukeliantys diskomforto garsai, pradeda trukdyti, erzinti ar net skausmingai veikti klausą. Tai nėra klausos praradimas – atvirkščiai, žmogus pradeda girdėti per daug ir per jautriai.

Ką stresui būdingos organizmo reakcijos daro mūsų pojūčiams?

Streso fiziologija: kas vyksta kūne?

Stresas – tai organizmo atsakas į iššūkius ar pavojų. Jį inicijuoja vadinamoji “kovok arba bėk” (angl. fight or flight) reakcija, kurią reguliuoja nervų sistema ir hormonai – ypač kortizolis bei adrenalinas. Dėl streso pagreitėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, o mūsų pojūčiai tampa aštresni. Taip organizmas ruošiasi reaguoti į galimą grėsmę.

Kaip stresas veikia klausą?

Padidėjęs dėmesys pojūčiams streso metu nėra atsitiktinis – evoliuciškai toks mechanizmas padėjo ankstyviesiems žmonėms išlikti pavojingose situacijose. Intensyvėjantis dėmesys garsams reiškė didesnę tikimybę laiku pastebėti plėšrūną ar kitas grėsmes.

Šiandien, kai pavojai dažnai yra ne fiziniai, o emociniai ar psichologiniai, ši sistema vis tiek įsijungia. Dėl padažnėjusio kvėpavimo, greitesnio širdies plakimo ir įtampos raumenyse, smegenys tampa jautresnės aplinkos signalams, įskaitant garsus. Tai gali lemti subjektyvų triukšmo, šurmulio ar net įprastų buitinių garsų stiprėjimą ir erzinimą.

Biologinė ir psichologinė sąsaja tarp streso ir garsų jautrumo

Smegenų vaidmuo garsų suvokime

Smegenyse už klausos tvarkymą atsakinga ne tik klausos žievė, bet ir limbinė sistema, kuri reguliuoja emocijas. Stresinės būsenos metu aktyvėja migdolinė liauka, atsakinga už stipriąsias emocines reakcijas. Jei nervų sistema nuolat išlieka aktyvuota dėl streso, ji tampa mažiau efektyvi slopindama nereikalingą informaciją, o garsai filtruoja mažiau – todėl net įprasti triukšmai atrodo stipresni ir labiau erzinantys.

Nerimas, nuovargis ir dėmesio praradimas

Stresas dažnai lydimas nerimo, nemigos, nuovargio ir dėmesio koncentracijos sunkumų. Šios būsenos silpnina mūsų gebėjimą susidoroti su paprastais aplinkos stimulais. Kai trūksta jėgų ar užplūsta nerimas, kiekvienas garsas gali atrodyti didesnis pavojus, ir nervų sistema į jį reaguoja perdėtai jautriai.

Mitų paneigimas apie garsų jautrumą per stresą

  • Mitas: Tik silpnesni žmonės tampa jautrūs garsams. Faktas: Garsų jautrumas per stresą būdingas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ir nepriklauso nuo asmenybės tipo ar “stiprybės”.
  • Mitas: Tai visada ženklas, kad reikia klausos patikros. Faktas: Padidėjęs jautrumas dažnai laikinas ir susijęs būtent su emociniu stresu, o ne pati klausos sistema ar jos pažeidimas.
  • Mitas: Pripratimas padės su laiku. Faktas: Ilgai trunkančio streso sukeltas jautrumas nepraeina savaime, jei nekeičiame aplinkos ar nevaldome streso. Kartais būtina psichologinė pagalba ar gyvenimo būdo pokyčiai.

Kaip sumažinti jautrumą garsams streso metu?

Streso valdymo praktikos

  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Judėjimas padeda natūraliai sumažinti streso hormonų lygį organizme.
  • Giluminis kvėpavimas ar meditacija: Tokios praktikos ramina nervų sistemą, leidžia greičiau nusiraminti ir sumažina perdėtą dėmesį garsams.
  • Miego higiena: Kokybiškas poilsis sumažina nervų sistemos jautrumą.
  • Garso terapija: Rami muzika ar baltasis triukšmas gali padėti nukreipti dėmesį ir sumažinti diskomfortą dėl aplinkos garsų.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei padidėjęs garsų jautrumas trunka ilgiau nei kelias savaites, trikdo kasdienį gyvenimą arba kartu pasireiškia kiti streso, nerimo ar depresijos simptomai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar psichologu. Jie gali padėti nustatyti, ar reikia papildomų tyrimų, ar tikslinga taikyti kognityvinę elgesio terapiją arba kitus gydymo metodus.

Išvados: kodėl stresas sustiprina reakciją į garsus?

Padidėjęs jautrumas garsams stresinėse situacijose – natūrali neurofiziologinė reakcija. Tai liudija, kad mūsų kūnas ruošiasi galimai grėsmei ir suaktyvina visus pojūčius. Nors toks jautrumas paprastai praeina sumažėjus streso lygiui, svarbu atpažinti šį signalą kaip ženklą pasirūpinti savo emocine savijauta. Tikslingos atsipalaidavimo technikos, fizinis aktyvumas, sistemingas poilsis bei, prireikus, specialistų pagalba ženkliai gali pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti jautrumą garsams stresiniais periodais.

Komentarų sekcija išjungta.