Kodėl per susidūrimą su kritika spaudžia širdį

Susidūrus su kritika, daugelis žmonių pajunta nemalonią įtampą ar net fizinį nepatogumą – tarsi kažkas spaustų širdį. Kodėl mūsų kūnas reaguoja taip jautriai? Ar tokia reakcija yra pavojinga? Suprasti, kaip psichologinis stresas virsta fiziniais pojūčiais, gali padėti geriau išgyventi šias akimirkas ir pasirinkti sveikesnius būdus, kaip į jas reaguoti.

Kas vyksta organizme per stresą?

Nuo žodžių iki pojūčio: kritikos poveikis psichikai ir kūnui

Kritika – ar ji teisinga, ar ne – paprastai sukelia įvairias emocijas: liūdesį, gėdą, susierzinimą, kartais net pyktį. Kyla klausimas, kaip šios emocijos persiduoda kūnui. Atsakymas slypi mūsų centrinės nervų sistemos ir hormonų sąveikoje.

Gavus neigiamą atsiliepimą, smegenų „signalizacijos centrai“ – hipotalamas ir smegenų žievės regionai – įvertina situaciją kaip potencialų pavojų. Organizmą užlieja streso hormonai, ypač kortizolis ir adrenalinas. Tai – natūralus fiziologinis atsakas, vadinamas „kovok arba bėk“ (angl. „fight or flight“). Ši reakcija evoliuciškai padėjo išgyventi grėsmingose situacijose.

Todėl, net jei tik gauname pastabą darbe ar išgirstame draugišką patarimą, mūsų kūnas gali sureaguoti panašiai tarsi į realų pavojų – padažnėja širdies plakimas, suintensyvėja kvėpavimas, gali padidėti spaudimas, įsitempti raumenys.

Kodėl spaudžia širdį – fiziologinis paaiškinimas

Vienas dažniausių pojūčių – spaudimas, sunkumas ar deginimas krūtinės srityje. Šį simptomą sukelia keli tarpusavyje susiję procesai:

• Raumenų įtampa: Patiriant stresą, krūtinės, kaklo, pečių raumenys gali refleksiškai įsitempti. Tai susiję su natūralia gynybine poza.
• Sustiprėjęs širdies darbas: Adrenalino poveikis dažnina širdies plakimą, todėl kai kurie žmonės jaučia sunkumą arba spaudimą krūtinėje.
• Hormonų poveikis: Kortizolis ir kiti streso hormonai gali sukelti trumpalaikius kraujagyslių susiaurėjimus, dėl ko pasunkėja kraujotaka krūtinės srityje.
• Nervų sistemos aktyvacija: Simpatinė nervų sistema įjungia „parengtį“, todėl jautrėja fiziologiniai pojūčiai – net silpnas dirgiklis (pvz., neigiama frazė) gali sukelti aiškius, apčiuopiamus simptomus.

Nors šie pojūčiai nemalonūs, dažniausiai jie yra laikini ir nekeičia širdies funkcijų, jei nėra kitų ligų.

Ar tai – pavojinga širdžiai?

Emocinis skausmas ir fizinės reakcijos

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad širdies sritis yra viena jautriausių mūsų organizmo vietų stresui. Netgi emocinis skausmas gali iššaukti labai tikrus, fiziškai jaučiamus simptomus, primenančius širdies ligas. Šį reiškinį specialistai vadina „psichogenine krūtinės angina“.

Visgi daugeliu atvejų spaudimas širdies srityje nuo streso nėra pavojingas – tai natūrali, laikina reakcija, kuri praeina atslūgus įtampai. Tačiau nuolatinis ar labai stiprus stresas gali ilgainiui paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą: padidinti arterinį kraujo spaudimą, paskatinti širdies ritmo sutrikimus ar net prisidėti prie širdies ligų vystymosi.

Jei šie simptomai kartojasi dažnai, stiprėja, ar juos lydi kiti grėsmingi požymiai (dusinimas, stiprus skausmas, prakaitavimas), būtina pasitarti su gydytoju ir atmesti širdies bei kitas organines ligas.

Svarbiausi mitų paneigimai apie širdies skausmą nuo streso

• „Stresas niekada nesukelia širdies problemų“: Ilgalaikis stresas iš tiesų gali padidinti tikrų širdies ligų riziką.
• „Jei skauda ar spaudžia širdį – visada pavojinga“: Dauguma atvejų, kai krūtinės srityje nemalonūs pojūčiai atsiranda po emocinės įtampos, nėra susiję su infarktu ar kitomis grėsmingomis būklėmis. Tačiau jei kyla abejonių, geriau pasitikrinti.
• „Spaudimas krūtinėje reiškia širdies ligą“: Dažnai šį simptomą sukelia raumenų įtampa ar nerimas, o ne pati širdis.

Kaip sumažinti spaudimą širdyje susidūrus su kritika?

Pirmosios pagalbos priemonės

Nors fiziologinės reakcijos dažnai neišvengiamos, galima išmokti jas sušvelninti:

• Lėtas kvėpavimas: Keletą minučių giliai ir lėtai pakvėpuokite – tai sumažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir padeda raumenims atsipalaiduoti.
• Streso pripažinimas: Pasakykite sau: „Aš jaučiuosi įsitempęs(-usi), bet tai laikina.“ Priėmimas sumažina įtampą.
• Trumpas judesys: Išeikite pasivaikščioti, kelis kartus ištieskite, kad atlaisvintumėte pečių bei krūtinės raumenis.
• Geranoriškas požiūris į kritiką: Pabandykite vertinti kritiką ne kaip asmeninę grėsmę, o kaip galimybę tobulėti arba pasiūlymą (net jei jis nepriimtinas).

Ilgalaikės strategijos

Norint mažinti nuolatinį jautrumą stresui ir emocijų poveikį fizinei savijautai, rekomenduojama:

• Reguliari fizinė veikla – ji mažina streso hormonų lygį ir stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą.
• Meditacija, dėmesingumas (mindfulness), kvėpavimo pratimai padeda valdyti emocijas ir kūno reakcijas.
• Psichologinės konsultacijos ar savipagalbos metodai efektyvūs tiems, kurie labai jautriai reaguoja į neigiamą grįžtamąjį ryšį.
• Subalansuota mityba, pakankamas miegas – stiprina nervų sistemą ir sveikatą bendrai.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei spaudimas ar diskomfortas širdyje atsiranda dažnai, susijęs su kitais simptomais (galvos svaigimu, silpnumu, dusuliu, skausmu plintančiu į ranką, nugarą ar apatinį žandikaulį), būtina pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Svarbu atmesti galimas širdies ar kitų vidaus organų problemas.

Kita vertus, jei ištyrus nerandama fizinės ligos požymių, didelę reikšmę turėtų įgyti emocinės sveikatos stiprinimas, streso valdymas ir sveikas požiūris į kritiką.

Išvada

Spaudimas širdyje susidūrus su kritika – dažnas, tačiau dažniausiai nepavojingas pojūtis, susijęs su natūralia mūsų kūno reakcija į psichologinį stresą. Mokslas pagrindžia: emocijos turi stiprią įtaką fizinei savijautai, tačiau šią sąveiką galima valdyti. Stiprinkite emocinį atsparumą, išmokite į stresą žvelgti kaip į laikiną būseną ir rūpinkitės savo sveikata – taip išvengsite per didelio spaudimo ne tik širdyje, bet ir kasdienybėje.