Kodėl per vidinį pasipriešinimą susiveržia krūtinė

0
11

Daugelis žmonių yra pajutę tą neįprastą veržimo ar spaudimo pojūtį krūtinėje – ypač tada, kai susiduria su emociniu iššūkiu, patiria stresą ar vidinį pasipriešinimą. Šis jausmas dažnai apibūdinamas kaip sunkumas, spaudimas arba tarsi sunku normaliai kvėpuoti. Tačiau kodėl vidinis pasipriešinimas gali sukelti tokį stiprų, fiziškai juntamą krūtinės spaudimą? Straipsnyje išsamiai apžvelgsime mokslinius ir medicininius šio reiškinio pagrindus, bei pasidalinsime naudingais patarimais, kaip atpažinti ir kontroliuoti šiuos pojūčius.

Kas yra vidinis pasipriešinimas?

Vidinis pasipriešinimas – tai psichologinis procesas, kai asmuo jaučia dvejones, prieštaravimą ar nenorą kažką daryti ir tuo pačiu metu patiria spaudimą elgtis prieš savo vidinę valią. Tokia būsena gali iškilti dėl įvairių priežasčių: konfliktų darbe ar šeimoje, savivertės klausimų, baimės daryti klaidas ar net psichologinio nuovargio. Vidinis pasipriešinimas dažnai sukelia emocinį diskomfortą, kuris pasireiškia ir kūne.

Psichosomatinis ryšys: kaip emocijos ir kūnas susiję

Moksliniai tyrimai parodė, kad tarp emocijų ir kūno egzistuoja stiprus ryšys. Būtent dėl šio ryšio emocinis stresas ar vidinis pasipriešinimas gali pasireikšti fiziniais simptomais, tokiais kaip krūtinės suspaudimas, padidėjęs širdies plakimas ar net kvėpavimo sunkumai.

Kaip stresas paveikia fiziologiją?

Kai žmogus patiria stresą ar stiprų vidinį konfliktą, jo organizmas aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Dėl šios reakcijos:

  • Išsiskiria streso hormonai (adrenalinas ir kortizolis)
  • Raumenys (įskaitant ir krūtinės srityje esančius raumenis) įsitempia
  • Pagreitėja kvėpavimas, širdies darbas
  • Padidėja kraujospūdis

Krūtinės raumenys ir diafragma tampa įsitempę, todėl žmogus gali jausti tarsi užspaustą krūtinę, sunkumą ar spaudimą.

Kodėl spaudimas krūtinėje dažniau pasireiškia per vidinį pasipriešinimą?

Susidūrus su vidiniu konfliktu, smegenys siunčia stiprius signalus per nervų sistemą, kurie tiesiogiai susieja psichologinius išgyvenimus su kūno reakcijomis. Krūtinės sritis yra viena iš tų kūno vietų, kuri dažnai „sugeria“ psichologinį stresą dėl kelių priežasčių.

Krūtinė – emocijų zona

Krūtinė nėra tik organų apvalkalas – joje slypi svarbūs nerviniai ir raumenų tinklai, reaguojantys į emocinę būklę. Psichologijoje sena tiesa – žmogus, patiriantis nerimą, ar vidinę įtampą, neretai nevalingai įtempia pečius, kaklą, diafragmą. Ši įtampa dažnai manifestuojasi kaip spaudimas ar sunkumas krūtinėje.

Hiperventiliacija ir jos vaidmuo

Emocinio streso metu gali pasireikšti hiperventiliacija – dažnas, negilus kvėpavimas, kuris sukelia deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyros sutrikimą. Tai savo ruožtu sukelia raumenų spazmus, galvos svaigimą ir veržimo pojūtį krūtinėje.

Autonominės nervų sistemos įtaka

Autonominė nervų sistema automatiškai valdo širdies, kvėpavimo ritmą, raumenų tonusą. Streso ar vidinio pasipriešinimo metu simpatinė nervų sistema suaktyvėja, o tai didina krūtinės įtampą.

Kada krūtinės spaudimas yra pavojingas?

Nors dažniausiai spaudimas krūtinėje per vidinį pasipriešinimą kyla dėl psichosomatinių veiksnių, nereikėtų nuvertinti šio simptomo. Kai kuriais atvejais krūtinės spaudimas gali būti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, plaučių sutrikimai ar net angina, požymis.

  • Spaudimas tęsiasi ilgiau nei kelias valandas
  • Pojūčius lydi dusulys, pykinimas, stiprus prakaitavimas
  • Atsiranda stiprus ar aštrus skausmas, plintantis į ranką, kaklą ar žandikaulį
  • Yra lėtinių ligų rizikos veiksnių (pvz., širdies ir kraujagyslių ligų, diabetas)

Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą, nes gali kilti grėsmė gyvybei.

Mitai apie krūtinės spaudimą ir emocijas

Plačiai paplitęs mitas, kad visi krūtinės simptomai – tik psichologiniai, jei žmogus jaudinasi ar patiria stresą. Tai nėra visiškai tiesa: nors emocinis stresas gali provokuoti fizinius pojūčius, visada svarbu atmesti galimus organinius (somatinius) sutrikimus.

Kitas mitas – kad įtampa krūtinėje reiškia artėjančią širdies priepuolio grėsmę. Daugeliu atvejų, ypač jaunesniems, sveikiems žmonėms, spaudimas ar veržimas kyla būtent dėl nervinės įtampos, tačiau rimtų simptomų ignoruoti negalima.

Kaip padėti sau pajutus krūtinės spaudimą dėl vidinio pasipriešinimo?

Jei žinoma, kad priežastis yra emocinė, o ne fizinė, galima išbandyti kelias paprastas ir moksliškai pagrįstas technikas:

  • Gilus kvėpavimas: lėtai ir giliai įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per burną. Tai padeda sumažinti raumenų įtampą ir nuraminti nervų sistemą.
  • Raumenų atpalaidavimo pratimai: paeiliui įtempkite ir atpalaiduokite skirtingas kūno dalis, pradedant nuo kojų, baigiant pečiais ir krūtine.
  • Emocinė iškrova: užrašykite savo mintis, pasikalbėkite su draugu, terapeutu ar artimu žmogumi.
  • Judėjimas: lengvas pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai padeda reguliuoti stresą ir mažina įtampą krūtinėje.
  • Meditacija, sąmoningumo pratimai: reguliarios meditacijos praktikos efektyviai tvarko vidinės įtampos sukeltas fizines reakcijas.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei spaudimo ar susiveržimo krūtinėje jausmas kartojasi dažnai ir trukdo kasdieniam gyvenimui, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar psichologu. Profesionalai gali padėti atskirti, ar simptomai susiję tik su emociniu stresu, ar būtina išsamiai ištirti organizmo būklę.

Pabaigai

Krūtinės spaudimas vidinio pasipriešinimo metu dažnai yra kūno atsakas į psichologinį diskomfortą, stresą ar nerimą. Nors dauguma atvejų nėra pavojingi, svarbu išlikti budriems ir neatmesti rimtų ligų tikimybės. Sąmoningas dėmesys savo emocijoms, tinkamos atsipalaidavimo technikos bei pagalbos ieškojimas – pagrindiniai žingsniai, padedantys valdyti nemalonius pojūčius ir išsaugoti sveikatą.

Komentarų sekcija išjungta.