Kodėl po didelio nerimo skauda pilvą

Didelis nerimas – tai ne tik psichologinis išgyvenimas, bet ir fizinės savijautos iššūkis. Vienas dažniausių simptomų, apie kurį kalba žmonės patirdami stiprų stresą, yra pilvo skausmas. Esant ilgalaikiam nerimui ar staigiam stresui, skrandžio bei žarnyno veikla gali keistis, o nemalonūs pojūčiai pilve ryškėja iškart arba net praėjus kelioms valandoms po įvykio. Kodėl taip nutinka? Straipsnyje paaiškinsime pagrindines šio reiškinio priežastis, kaip atpažinti, ar pilvo skausmą sukėlė būtent stresas, ir ką galite padaryti, kad ši būklė nesikartotų.

Stresas ir organizmas: kaip veikia mūsų pilvą?

Nerimas ar staigus stresas aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) reakciją. Tai natūralus fiziologinis atsakas, kai organizmas ruošiasi bet kokiam pavojui. Smegenyse išsiskiria streso hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas, įsijungia autonominė nervų sistema, o vidaus organai gauna aiškią žinią – ruoštis veiksmui.

Deja, mūsų virškinimo sistema į šį signalą reaguoja ne visada taip, kaip tikėtumėmės. Sumažėja kraujotaka virškinimo trakte, lėtėja arba, priešingai, spartėja žarnyno judesiai, pakinta rūgštingumas. Rezultatas – spaudimas, tempimo pojūtis, spazmai arba net pilvo skausmai. Tai paaiškina, kodėl esant stresui gali skaudėti pilvą, kilti pykinimas ar net prasidėti viduriavimas.

Medicinos mokslas: „smegenys-pilvas“ ryšys

Moksliniai tyrimai parodė, kad mūsų žarnynas – ne tik medžiagų apykaitos, bet ir emocijų organas. Nepaisant to, kad galvojame, jog emocijos egzistuoja tik smegenyse, mokslininkai kalba apie vadinamąją „antrąją smegenų sistemą“ – žarnyno nervų tinklą, vadinamą enterine nervų sistema.

Kodėl žarnynas reaguoja į stresą?

Nuo seno žinoma, kad žarnynui siunčiama signalų tiesiai iš smegenų. Dalis šių signalų (pvz., noras tuštintis prieš svarbų egzaminą ar susitikimą) – tiesioginė organizmo reakcija į stresą. Taupant energiją, sumažinama kraujotaka žarnynui, maistas virškinamas lėčiau arba greičiau, kas dažnai sukelia mėšlungį, spazmus ar aštrų skausmą. Taip pat išauga jautrumas skausmui, todėl ir nedideli nemalonūs pojūčiai tampa intensyvesni.

„Smegenų–žarnyno ašis“

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama „smegenų–žarnyno ašiai“ (angl. gut-brain axis). Tai sudėtinga komunikacijos sistema tarp centrinės nervų sistemos ir žarnyno nervų. Šis ryšys reiškia, kad psichologinis stresas gali tiesiogiai paveikti žarnyno veiklą, sukelti ar paaštrinti pilvo skausmus, pilvo pūtimą, netgi skatinti uždegiminį procesą.

Dažniausi pilvo skausmo tipai po streso

Skausmas pilve po nerimo gali pasireikšti įvairiai. Neretai pastebimos šios formos:

• Spazminiai skausmai – kaip mėšlungis ar traukimas, paprastai apatinėje pilvo dalyje.
• Rėmens pojūtis ar krūtinės deginimas dėl padidėjusios rūgšties išsiskyrimo.
• Vidurių pūtimas, tempimo jausmas, virškinimo sutrikimai.
• Pykinimas, kartais net vėmimas.
• Dažnesnis tuštinimasis ar priešingai – užkietėjimas.

Šie simptomai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau gali ženkliai bloginti gyvenimo kokybę.

Kaip atskirti: ar pilvo skausmo priežastis – nerimas?

Itin svarbu nepamiršti, kad pilvo skausmai gali signalizuoti ir apie rimtesnes sveikatos problemas: uždegimus, infekcijas, funkcinius žarnyno sutrikimus ar net onkologines ligas. Vis dėlto, jei pilvo skausmas pastebimai sustiprėja ar atsiranda stipraus nerimo, stresinių įvykių metu, o emocijos nurimus – susilpnėja ar išnyksta, labai tikėtina, kad kaltas būtent stresas.

Pagrindiniai požymiai, jog pilvo skausmą paskatino nerimas:

• Skausmas ar spaudimas atsiranda po emocinių įtampų, konfliktų, jaudulio ar baimės.
• Simptomai nėra nuolatiniai, dažnai jie keičiasi priklausomai nuo emocijų stiprumo.
• Kartu pastebimi kiti nerimo požymiai: širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, mieguistumas ar nemiga.
• Atpalaidavimo ar poilsio metu simptomai greitai susilpnėja.

Jei kyla abejonių, pilvo skausmai labai stiprūs, užsitęsę ar pasireiškia karščiavimas, kraujavimas, būtina kreiptis į gydytoją. Savidiagnostika tinka tik trumpalaikiams, aiškiai stresu susijusiems simptomams.

Mitai apie stresą ir virškinimą

Deja, vis dar paplitę klaidingi įsitikinimai, kad tikrą, tikrą virškinimo problemą gali sukelti tik netinkama mityba ar infekcija. Tiesa, kad ilgalaikis stresas iš tikrųjų gali sukelti ar paaštrinti tokias lėtines būkles kaip dirgliosios žarnos sindromas, dispepsija ar net opa. Tačiau trumpalaikiai pilvo skausmai dažniausiai išnyksta sumažėjus stresui, o papildomas gydymas dažniausiai nereikalingas.

Ką daryti – patarimai, kaip malšinti pilvo skausmą po nerimo

Nors nuolatinio streso vengti sunku, galima išmokti kontroliuoti savo reakciją į jį bei mažinti fizinius simptomus.

• Giliai kvėpuokite – lėtai, sąmoningai atlikite kelis įkvėpimus ir iškvėpimus. Tai ramina autonominę nervų sistemą.
• Pasivaikščiokite gryname ore. Judėjimas padeda „išjudinti“ perteklinį streso hormonų kiekį.
• Gerkite šiltos, neperstiprios arbatos – ypač ramunėlių, imbiero.
• Užsidėkite šiltą kompresą pilvo srityje.
• Venkite riebaus, aštraus ar sunkiai virškinamo maisto po streso epizodo. Rinkitės lengvai virškinamus patiekalus.
• Jei įmanoma, raskite laiko trumpam poilsiui ar meditacijai.
• Reguliariai mankštinkitės – fiziškai aktyvių žmonių streso valdymo sistema dažnai veikia efektyviau.

Kada verta kreiptis į specialistus?

Jei pilvo skausmai dažni, stiprūs, nepraeina per keletą dienų, ar juos lydi kiti simptomai (karščiavimas, vėmimas, kraujavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas), būtina kreiptis į gydytoją. Specialistas padės atmesti kitas rimtas ligas bei patars dėl gydymo ar psichologinės pagalbos.

Išvados

Stiprus nerimas ar stresas – dažna, bet dažnai nuvertinama pilvo skausmo priežastis. Mūsų žarnynas reaguoja į emocinius išgyvenimus ne mažiau jautriai nei smegenys. Pripažinkite streso įtaką savo kūnui, rūpinkitės vidine ramybe ir nenuvertinkite savo savijautos. Atsakingas požiūris į psichinę sveikatą padeda išvengti nereikalingų fizinių negalavimų ir gerina bendrą gyvenimo kokybę.