Kodėl po didelio streso skauda nugaros apačią

Stresas – tai natūrali žmogaus organizmo reakcija į įvairius gyvenimo iššūkius. Tačiau ar žinojote, kad po didelio streso gali pradėti skaudėti nugaros apačią? Tai reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė žmonių, tačiau neretai jis lieka neįvertintas arba paaiškinamas tik fizinėmis priežastimis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas paveikia nugaros apačią, kodėl šis poveikis toks dažnas, kokie mechanizmai slypi už šio skausmo ir ką daryti, kad sumažintumėte nuolatinį diskomfortą.

Kaip stresas veikia žmogaus kūną?

Stresas yra sudėtingas fiziologinis ir psichologinis atsakas į bet kokį organizmui keliamą iššūkį. Vykstant stresui, mūsų nervų sistema aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją. Ši reakcija buvo ypač svarbi senovėje, tačiau šiandien ji dažnai pasireiškia dėl emocinių ar socialinių spaudimų, o ne realios fizinės grėsmės.

Biocheminiai pokyčiai organizme

Patiriant stresą, smegenys skatina pagumburio–hipofizio–antinksčių ašies veiklą, kurios metu išsiskiria kortizolis (streso hormonas) ir adrenalinas. Šie hormonai sukelia įvairius kūno pokyčius: raumenų įsitempimą, širdies ritmo pagreitėjimą, kvėpavimo padažnėjimą.

Raumenų įtampa ir jos pasekmės

Vienas iš dažniausių streso padarinių yra nevalingas raumenų susitraukimas. Nugaros apačios (juosmens) raumenys yra ypač jautrūs įtampai, nes jie palaiko stuburą ir kūno laikyseną. Kai įtampa ilgai neatleidžiama, raumenys persitempia ir atsiranda skausmas ar nemalonus tempimo jausmas.

Kodėl būtent skauda nugaros apačią?

Nors stresas gali sukelti viso kūno raumenų įtampą, apatinė nugaros dalis ypač linkusi „sugerti“ šią įtampą. Pagrindinės šio reiškinio priežastys paaiškinamos anatomija, kasdieniais judesiais ir emocinėmis reakcijomis.

Apatinės nugaros sritis – atramos centras

Juosmo yra centrinė dalis, jungianti viršutinę ir apatinę kūno dalis. Ji neša didžiausią kūno svorio krūvį ir atsakinga už didžiąją dalį judesių – sėdėjimą, stovėjimą, kėlimąsi ar lankstymąsi.

Streso ir laikysenos ryšys

Stresui būdingas ne tik raumenų „įtempimas“, bet ir ilgesnis laiko sėdėjimas sustingusioje padėtyje, ypač darbe. Kuo ilgesnė įtampa – tuo ilgiau raumenys būna susitraukę, o ilgainiui jie nuvargsta, pradeda skaudėti, gali atsirasti mikrotraumos.

Emocinė įtampa ir chroniško skausmo kilmė

Medicinos tyrimai parodė, kad tarp streso lygio ir apatinės nugaros dalies skausmo egzistuoja tiesioginis ryšys. Chronišką (ilgalaikį) skausmą dažnai lemia ne tik fiziniai pažeidimai, bet ir psichologiniai veiksniai.

Kaip smegenys interpretuoja skausmą?

• Stresas gali „įjungti“ smegenų skausmo suvokimą, net jei nėra aiškaus fizinio pakenkimo.
• Esant padidėjusiam stresui žmogus tampa jautresnis skausmo signalams.
• Nuolatinis nerimas ar baimė, kad skausmas didės, gali sukurti užburtą ratą – kuo labiau bijome skausmo, tuo labiau jį jaučiame.

Tyrimai apie streso ir apatinės nugaros skausmo ryšį

2017 m. Europos stuburo žurnale publikuotas tyrimas patvirtino, kad asmenys, kurie patiria nuolatinį psichologinį stresą, dvigubai dažniau kenčia nuo nugaros skausmų nei tie, kurių streso lygis žemas. Kiti tyrimai rodo, kad nugaros skausmas dažnai išnyksta sumažinus streso priežastis net be rimtesnio medicininio gydymo.

Mitų apie nugaros skausmą ir stresą paneigimas

Dažnai manyta, kad nugaros skausmą visada sukelia tik fiziniai veiksniai – sunkių daiktų kėlimas ar netinkama laikysena. Tačiau dabar aišku, kad emocinė būsena ir psichologinis stresas yra lygiaverčiai rizikos veiksniai.

• Mitas: Skausmas reiškia rimtą nugaros pažeidimą.
  Faktas: Dažnai skausmas atsiranda be jokių anatominių pakitimų, vien dėl raumenų įtampos ir nervinės sistemos pokyčių.
• Mitas: Jei skauda nugarą – reikia vengti judėti.
  Faktas: Reguliarus, švelnus judėjimas padeda greičiau sumažinti tiek fizinę, tiek emocinę įtampą.

Kaip sumažinti nugaros apačios skausmą po streso?

Nors kiekvienas atvejis skirtingas, yra keli universaliai naudingi būdai, kaip atpalaiduoti įtemptą nugarą ir spręsti streso pasekmes.

Praktiniai patarimai

• Suvaldykite stresą: Išmokite kvėpavimo pratimų, meditacijos ar jogos, kurie tiesiogiai mažina kūno įtampą.
• Judėkite daugiau: Net trumpas pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai pertraukų metu padeda atpalaiduoti juosmens raumenis.
• Reguliarus darbo vietos ergonomikos peržiūrėjimas: Pasirūpinkite patogia kėde, tinkamu stalo aukščiu, kad nereikėtų sėdėti įtemptoje pozoje.
• Dėmesys emocinei sveikatai: Nevenkite pasikalbėti apie patiriamą stresą su artimaisiais, draugais ar specialistais.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei skausmas nepraeina ilgiau nei kelias savaites, jį lydi tirpimas, silpnumas kojose ar šlapinimosi-kontroliavimo sutrikimai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Kartais nugaros skausmas rodo rimtesnes sveikatos problemas, tad negalima jų ignoruoti.

Išvada: sveika nugara prasideda nuo mažo streso

Nugaros apačios skausmas po didelio streso gali pasirodyti netikėtas, tačiau tai aiškiai paaiškinama mūsų fiziologija ir emocine būsena. Kūnas ir mintys yra glaudžiai susiję, todėl rūpinantis emocine sveikata, stiprinama ir fizinė savijauta. Stenkitės atpažinti streso šaltinius, laiku pasirūpinti poilsiu, judėti ir ieškoti būdų atpalaiduoti raumenis – tai padės apsisaugoti nuo nuolatinio diskomforto ir pagerins gyvenimo kokybę.