Kodėl po emocinio išsekimo skauda sąnarius

Emocinis išsekimas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas. Dažnai apie jį kalbama kaip apie psichologinę problemą, tačiau vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad emocinė įtampa ir išsekimas gali sukelti ir fizinių simptomų. Vienas iš dažniausių – sąnarių skausmas. Kodėl po stipraus emocinio išsekimo pradeda skaudėti sąnarius? Šis klausimas domina ne tik tuos, kurie patys su tuo susidūrė, bet ir profesionalus medikus. Pažvelkime giliau: kokie biologiniai mechanizmai susieja psichiką ir kūno skausmus, kaip atpažinti šį ryšį ir ką galima padaryti, kad sau pagelbėtume?

Ką reiškia emocinis išsekimas?

Emocinis išsekimas – tai būklė, kai žmogus jaučiasi nuolat pervargęs, praradęs motyvaciją, dažnai patiria apatiją ar net beviltiškumą. Tai dažnai pasireiškia po ilgo streso ar patiriamų stiprių emocinių iššūkių darbe, šeimoje ar asmeniniame gyvenime. Neretai, kai ši būsena užsitęsia, žmogus pradeda justi ne tik psichologinius, bet ir fizinius simptomus – nuovargį, galvos ar sąnarių skausmus, raumenų įtampą.

Kaip emocijos veikia kūną?

Streso atsakas organizme

Kai esame nuolat įsitempę, mūsų organizmas išskiria hormonus – kortizolį ir adrenaliną. Šios biologiškai aktyvios medžiagos paruošia mus “kovok arba bėk” reakcijai. Trumpalaikėje perspektyvoje tai būtina norint išgyventi, tačiau ilgalaikis stresas neleidžia kūnui atsistatyti į ramybės būseną.

Raumenų ir sąnarių reakcijos

Nuolatinė įtampa tiesiogiai veikia raumenis – jie įsitempia, kai kurie net spazmuoja. Toks ilgalaikis raumenų tonusas lemia, kad raumenys ima spausti sąnarius, padidėja įtampa aplink juos. Dėl to atsiranda nemalonūs pojūčiai, o ilgainiui – net ir skausmai. Sąnariai tampa jautresni, gali atsirasti sustingimas, patinimas.

Kodėl po emocinio išsekimo skauda sąnarius?

Nervų sistemos ir uždegimo sąsajos

Lėtinis stresas daro įtaką ne tik mūsų nuotaikai. Jis keičia ir imuninės sistemos veiklą. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas didina uždegiminių procesų riziką kūne. Organizme pradeda išsiskirti daugiau uždegiminių citokinų – medžiagų, kurios susijusios ir su sąnarių ligomis, tokiomis kaip artritas ar sąnarių skausmai be aiškios organinės priežasties.

Autonominės nervų sistemos įtaka

Stiprus emocinis išsekimas paveikia autonominę nervų sistemą – ji kontroliuoja vidinius organus, skausmo slenkstį, taip pat ir raumenų tonusą aplink sąnarius. Kai nervų sistema ilgą laiką dirba per įtemptai, organizmas pradeda siųsti signalus apie diskomfortą, dažnai fiksuojamus sąnariuose. Tokie signalai – lyg įspėjimas, kad kūnas nebegali prisitaikyti prie nuolatinių įtampų.

Moksliniai paaiškinimai

Psichosomatika – kai emocijos tampa skausmu

Psichosomatinės ligos – tai fiziniai simptomai, kuriuos sukelia ar stiprina psichologinės priežastys. Sąnarių skausmas po emocinio išsekimo dažnai pasižymi šiomis savybėmis: nėra aiškių medicininių priežasčių, skausmas atsiranda ar sustiprėja esant stresui, kartu pasireiškia ir kiti simptomai – nuovargis, nemiga, sumažėjusi energija. Tyrimai patvirtina, kad psichologinis spaudimas ir nuolatinė įtampa gali didinti jautrumą skausmui.

Skausmo jutimo pokyčiai

Nuo ilgalaikio streso ar išsekimo nervų sistema gali tapti jautresnė. Tokiu atveju net ir nestipri dirgikliai (pavyzdžiui, nedidelis fizinis aktyvumas ar ilgesnis sėdėjimas) sukelia didesnį skausmo pojūtį. Šis reiškinys vadinamas “centrinės jautrumo sindromu”, dažnai pasitaikančiu sergant fibromialgija, lėtinių skausmų sindromais. Emocinė įtampa stiprina šių simptomų išraišką.

Kaip atpažinti ir padėti sau?

Pirmiausia – įsiklausykite į save

• Ar sąnarių skausmas atsiranda ar sustiprėja po įtemptų darbų, ginčų ar sunkių emocinių situacijų?
• Ar jaučiate kartu nuolatinį nuovargį, sunku susikaupti, kamuoja nemiga?
• Ar tyrimai nerodo aiškių uždegiminių ar degeneracinių sąnarių ligų požymių?

Jei atsakymas į bent kelis klausimus teigiamas, gali būti, kad jūsų sąnarių skausmas yra susijęs su emociniu pervargimu.

Mitų paneigimas

Dažnai manoma, kad sąnarių skausmas visada rodo rimtas ligas – artritą ar reumatą. Tačiau tai nebūtinai tiesa. Emocinis išsekimas taip pat gali būti stiprus trigeris.
Neretai žmonės gėdijasi pripažinti, kad jų fiziniai negalavimai susiję su stresu, ir užuot tvarkęsi su emocinėmis priežastimis, renkasi vaistus ar net nevengia savarankiško gydymosi. Svarbu suprasti, kad emocijoms jautrus kūnas yra normalu, o kompleksinis požiūris gali padėti išvengti užsitęsusio skausmo.

Ką galite padaryti? Rekomendacijos

• Atpalaiduokite raumenis ir mintis. Reguliari mankšta, tempimo pratimai, joga ar tiesiog ramių pasivaikščiojimų įtraukimas į dienotvarkę padeda sumažinti raumenų įtampą ir skausmą.
• Išmokite valdyti stresą. Kvėpavimo pratimai, meditacija, dėmesingumo (mindfulness) praktikos padeda sumažinti streso hormonų lygį organizme.
• Skirkite laiko poilsiui ir miegui. Gera miego kokybė – tai atsistatymo pagrindas ir imuninės sistemos balansas.
• Pasikalbėkite su specialistais. Kartais verta kreiptis į gydytoją, psichologą ar psichoterapeutą. Jie padės įvertinti situaciją iš visų pusių ir pateiks individualias rekomendacijas.
• Neapsiribokite vaistais. Skausmą numalšinti gali padėti ir natūralios priemonės – masažas, šilumos terapija, gydomasis judesys.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei sąnarių skausmas labai stiprus, užsitęsia ilgiau nei kelias savaites arba pastebite kitų simptomų (karščiavimas, stiprus patinimas, paraudimas), būtina pasitarti su gydytoju. Kartais fiziniai simptomai gali būti rimtos ligos pradžia, todėl svarbu atmesti kitas galimas priežastis.

Apibendrinimas

Ryšys tarp emocinio išsekimo ir sąnarių skausmo – ne mitas, o moksliškai pagrįsta realybė. Mūsų kūnas ir psichika veikia kaip viena sistema, todėl ilgalaikis stresas ir emocinė įtampa gali išprovokuoti realius, juntamus skausmus. Atidumas savo savijautai, holistinis požiūris ir kompleksinė pagalba – kelias į geresnę savijautą ir sąnarių sveikatą. Nepamirškite: rūpinimasis emocine būkle – tai rūpinimasis viso kūno sveikata.