Kodėl po emocinių išgyvenimų keičiasi odos būklė

Ar pastebėjote, kad po didesnio emocinio streso ar nemalonių gyvenimo įvykių jūsų oda ima keistis? Daugeliui žmonių oda reaguoja į psichologinius išgyvenimus – pasireiškia bėrimai, niežulys ar net lėtinių odos ligų paūmėjimas. Šis reiškinys nėra laikinas sutapimas: tarp emocijų ir odos būklės iš tiesų egzistuoja stiprus ryšys, kurį patvirtina ir naujausi medicininiai tyrimai.

Ryšys tarp minčių, emocijų ir odos

Oda yra didžiausias mūsų kūno organas, glaudžiai susijęs su nervų sistema. Būtent todėl emociniai išgyvenimai gali turėti tiesioginį poveikį jos būklei. Moksliškai šis sąryšis vadinamas psichodermatologija – tai sritis, tirianti sąveiką tarp odos ir centrinės nervų sistemos veiklos.

Streso hormonai ir odos reakcijos

Patyrę stresą ar stiprias emocijas, mūsų organizmas pradeda gaminti daugiau kortizolio – vadinamojo streso hormono. Kortizolis veikia visą kūną, tačiau oda – viena pagrindinių sričių, reaguojančių itin greitai. Dėl padidėjusio kortizolio kiekio gali:

• paūmėti uždegiminės odos ligos, tokios kaip aknė, psoriazė ar atopinis dermatitas;
• atsirasti niežulys arba dilgėlinė (urtikarija);
• pakisti odos apsauginė funkcija, todėl ji tampa jautresnė aplinkos dirgikliams.

Imuninės sistemos pokyčiai emocijų metu

Emocinis stresas slopina imunitetą ir didina uždegimą, todėl oda tampa mažiau atspari bakterijoms ar alergenams. Tai paaiškina, kodėl kartais sunkus gyvenimo laikotarpis sukelia veido ar kūno bėrimus, net jei iki tol tokių problemų neturėjote.

Kaip emociniai išgyvenimai skirtingai veikia odos problemas

Kiekvienas žmogus į emocinę įtampą reaguoja individualiai. Visgi dažniausiai pastebimi šie odos pakitimai:

• Akne: stresas didina androgenų gamybą, o šie hormonai skatina riebalinių liaukų aktyvumą. Atsiranda daugiau spuogų, oda greičiau riebaluojasi.
• Psoriazė ir egzema: patiriamas stresas lemia autoimuninius procesus, todėl šių lėtinių ligų židiniai uždegiminiai padidėja, sustiprėja niežulys ar pleiskanojimas.
• Dilgėlinė (alerginė reakcija): kai kuriems žmonėms stiprūs išgyvenimai sukelia ūmias odos reakcijas – raudonus, niežtinčius bėrimus.
• Odos jautrumas: net ir sveika oda gali tapti dirglesnė, perštinti, greičiau rausti ar šerpetoti, jei ilgai išgyvenamas stresas.

Kodėl oda reaguoja į emocijas: moksliniai paaiškinimai

Oda ir nervų sistema vystosi iš to paties gemalinio sluoksnio – ektodermos, todėl jų sąveika itin glaudi. Štai keli esminiai paaiškinimai, kodėl emocijos persiduoda odai:

Neurohormonų poveikis

Streso metu mūsų nervų sistema išskiria įvairius hormonus ir neurotransmiterius (pvz., adrenaliną, substanciją P), kurie stiprina kraujotaką odos paviršiuje, keičia jos jautrumą ir uždegiminių reakcijų eigą.

Mikrobiomos pokyčiai

Stresas keičia ir natūralią odos mikroorganizmų pusiausvyrą. Silpnesnis imunitetas leidžia įsivyrauti „blogosioms“ bakterijoms, kurios gali skatinti aknę ar kitas infekcijas.

Apsauginės funkcijos silpnėjimas

Kortizolio perteklius slopina odos išorinį barjerą – dėl to daugiau drėgmės išgaruoja, oda sausėja ir tampa jautresnė dirgikliams ar alergenams.

Patarimai, kaip apsaugoti ir nuraminti odą po emocinių išgyvenimų

Nors emocijų ir odos ryšio visiškai išvengti neįmanoma, yra būdų, kaip sumažinti stresinių įvykių žalą ir pagreitinti odos atsigavimą:

• Skirkite laiko kokybiškam poilsiui: miegas ir psichologinis poilsis padeda normalizuoti hormonų lygį bei sustiprinti odos atsinaujinimą.
• Palaikykite akmens švarą ir švelnumą: venkite agresyvaus šveitimo ar stiprių kosmetikos priemonių, rinkitės raminančius, drėkinančius kremus.
• Įtraukkite fizinį aktyvumą: sportas mažina streso hormonų kiekį, pagerina kraujotaką ir oda greičiau atgauna sveiką išvaizdą.
• Ieškokite streso valdymo būdų: meditacija, kvėpavimo pratimai, pokalbiai su artimaisiais ar psichologu gali padėti nusiraminti ir palengvinti odos simptomus.
• Būkite kantrūs: normalu, kad po emocinių išgyvenimų odos pagerėjimas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Kada verta kreiptis į specialistus

Kai kurių odos problemų, susijusių su stresu, gali nepavykti išspręsti tik namų priemonėmis. Jei pastebite, kad oda nuolat prastėja, atsiranda stiprus niežulys, pleiskanojimas ar žaizdelės, verta pasikonsultuoti su dermatologu ar šeimos gydytoju. Taip pat naudinga pagalvoti apie psichologinę pagalbą – kartais užteko tik sumažinti streso šaltinius, kad oda vėl imtų atrodyti sveikai.

Dažniausi mitai apie emocijas ir odos būklę

• Mitas: „Odos problemos kyla tik dėl blogos higienos“. Iš tiesų net idealiai prižiūrima oda gali sureaguoti į psichologinį stresą, todėl svarbu rūpintis ne tik paviršiumi, bet ir vidine savijauta.
• Mitas: „Stresas negali sukelti fizinių odos pakitimų“. Priešingai – daug mokslinių tyrimų rodo aiškų ryšį tarp emocijų ir įvairių odos ligų atsiradimo ar paūmėjimo.
• Mitas: „Jei oda problematiška – visam laikui“. Tinkama priežiūra, emocinis palaikymas ir gydytojų pagalba dažnai leidžia atkurti odos balansą.

Išvada: rūpinkitės oda ir emocine savijauta

Oda – jautrus mūsų emocijų veidrodis. Stiprios emocijos, stresas ir išgyvenimai gali lemti akivaizdžius išorinius pokyčius: nuo paraudimo ar niežulio iki lėtinių ligų paūmėjimo. Tačiau suvokus šį ryšį, galima rūpintis savimi visapusiškai – derinant tiek medicinines, tiek psichologines priemones. Jei pastebite, kad emociniai išgyvenimai veikia jūsų odą, nedvejodami ieškokite pagalbos. Geresnė emocinė savijauta ir atidi priežiūra padės ne tik odai, bet ir visam organizmui greičiau atgauti pusiausvyrą.