Kodėl po emocinių pokalbių skauda diafragmą

Ar kada nors po intensyvaus, emocijų kupino pokalbio pastebėjote nemalonų tempimą ar net skausmą diafragmos srityje? Tokie fiziniai pojūčiai dažnai glumina ir kelia klausimų: ar tai pavojinga, kas juos sukelia ir kaip su tuo susiję mūsų jausmai? Pažvelkime į moksliškai pagrįstas priežastis, kodėl emociniai išgyvenimai gali atsiliepti fiziniame kūne, ypač diafragmos zonoje.

Kaip emocijos veikia mūsų kūną?

Emocinė įtampa ir kūno reakcija

Emocijos ir kūnas yra glaudžiai susiję – tai patvirtina ir šiuolaikinė medicina, ir psichologija. Stiprios emocijos, tokios kaip pyktis, liūdesys, baimė ar nerimas, aktyvina vadinamąją streso reakciją (angl. “fight or flight”). Šią reakciją reguliuoja autonominė nervų sistema: organizmas pradeda gaminti daugiau adrenalino, širdies ritmas spartėja, kvėpavimas greitėja.

Šios fiziologinės reakcijos nėra tik galvoje – jos tiesiogiai veikia kvėpavimo raumenis, o diafragma – pagrindinis kvėpavimui skirtas raumuo. Įprastai kvėpuojame ramiai ir tolygiai, tačiau patyrus stresą ar stiprias emocijas, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, greitas arba net sulaikomas. Visa tai gali lemti įtampą ir diskomfortą diafragmos srityje.

Kas yra diafragma ir kodėl ji jautri stresui?

Diafragmos vaidmuo organizme

Diafragma – kupolo formos raumuo, atskiriantis krūtinės ertmę nuo pilvo. Ji atlieka pagrindinį vaidmenį kvėpuojant: įkvėpimo metu diafragma susitraukia, nusileidžia ir leidžia plaučiams prisipildyti oru; iškvėpimo metu atpalaiduoja, pakyla ir išstumia orą iš plaučių. Tai vienas aktyviausių mūsų kūno raumenų.

Ryšys tarp emocijų ir diafragmos

Dalyje nervų sistema, kurią sunkiai kontroliuojame valia, reguliuoja ir diafragmos veiklą. Patiriant stresą ar stiprias emocijas, ši sistema gali sukelti nevalingus raumenų susitraukimus arba spazmus. Dėl to po emociškai įtemptų pokalbių diafragma tampa labiau “įtempta”, gali pasireikšti tempimas, maudimas ar net trumpalaikis skausmas viršutinėje pilvo dalyje.

Kada skausmas diafragmoje susijęs su emocijomis?

Dažni simptomai

• Maudimas ar tempimas po šonkaulių lanku (dažniau centre ar kairėje pusėje).
• Skausmas arba nemalonūs pojūčiai išdygstantys būtent po įtemptų, jausmingų pokalbių.
• Sąsaja su paviršutinišku kvėpavimu arba girdimas gilus atodūsis.
• Kartais trumpalaikis oro trūkumo jausmas ar žiovuliai.

Psichosomatinis skausmas – kas tai?

Psichosomatiniai sutrikimai – reiškinys, kai emocijos ar psichologinis stresas pasireiškia fiziniais simptomais. Nors diaframos skausmas dažniausiai nėra rimtos ligos ženklas, organizmas tokiu būdu “praneša”, kad išgyvenate stiprų emocinį stresą. Būtent dėl šio ryšio pojūčius po emociškai įtempto pokalbio dažnai lydi diafragmos diskomfortas.

Kada verta sunerimti?

Daugeliu atvejų skausmas arba tempimas diafragmos srityje po emocinių išgyvenimų yra trumpalaikis ir savaime praeina. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar nemalonūs pojūčiai kartojasi labai dažnai, trunka ilgai, stiprėja ar yra lydimi kitų simptomų, tokių kaip:

• Nuolatinis ar ūminis skausmas (ypač jei trunka ilgiau nei kelias dienas).
• Didelis fizinis silpnumas, alpulys ar dusulys.
• Pakitęs širdies ritmas, staigus kraujospūdžio kritimas.
• Karščiavimas, vėmimas ar kraujo atsiradimas skrepliuose ar seilėse.

Tokiais atvejais būtinas gydytojo įvertinimas, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys, tokios kaip širdies, plaučių, virškinimo sistemos ar kitos ligos.

Mitai apie diafragmos skausmą po emocijų

• „Diafragmos skausmas visada reiškia ligą.“ Netiesa – dažnai šį pojūtį sukelia emocinė įtampa ar laikinas raumenų spazmas.
• „Tai gali pakenkti organams.“ Pats trumpalaikis diafragmos sustangrėjimas ar spazmas dėl emocijų organams nekenkia.
• „Reikia vengti visų stiprių jausmų.“ Pilnas emocijų slopinimas gali sukelti dar didesnį stresą ateityje, todėl svarbu išmokti sveikai reikšti emocijas.

Kaip palengvinti diafragmos diskomfortą po emocinio streso?

Praktiniai patarimai

• Gilus, sąmoningas kvėpavimas. Lėtai įkvėpkite pro nosį, stabtelėkite, tuomet iškvėpkite per lūpas. Tai ramina nervų sistemą ir sumažina įtampą diafragmoje.
• Trumpa savimasažinė pauzė. Švelniai paglostykite ar paspauskite pilvo viršutinę dalį – tai padeda raumenims atsipalaiduoti.
• Emocijų atpažinimas ir išraiška. Svarbu leisti sau pajausti jausmus, pasikalbėti apie juos su artimaisiais ar specialistais, o ne juos slopinti.
• Fizinė veikla. Trumpas pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai padeda sumažinti įtampą visame kūne, taip pat ir diafragmoje.
• Pilvo kvėpavimo treniruotės. Praktikuokite pilvo kvėpavimą keletą kartų per dieną – tai efektyviai stiprina ir atpalaiduoja diafragmą.

Kada kreiptis į specialistą?

Jeigu diafragmos skausmas kartojasi dažnai arba stipriai trukdo kasdienybei, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar psichologu. Specialistas padės įvertinti, ar simptomai susiję vien su emocijomis, ar kyla iš kitų priežasčių. Kartais derinant kvėpavimo pratimus su psichologinėmis technikomis pasiekiami puikūs rezultatai ir sumažinamas emocijų sveikatai daromas poveikis.

Santrauka

Trumpalaikis diafragmos skausmas po emocinių pokalbių daugeliui yra natūrali kūno reakcija į intensyvią psichologinę įtampą. Tai susiję su kvėpavimo pokyčiais ir streso reakcija, kuri veikia kvėpavimo raumenis. Stipriems pojūčiams pravartu skirti dėmesio, išmokti raminti kūną sąmoningu kvėpavimu, o atsiradus nerimą keliantiems ar kartotiniems simptomams – pasitarti su sveikatos specialistu. Svarbiausia – suprasti, kad kūno signalai po emocinių išgyvenimų nėra pavojingi, tačiau jie kviečia pasirūpinti savimi tiek emociškai, tiek fiziškai.