Kodėl po ginčo atsiranda galvos skausmas

Ginčas – natūrali socialinio gyvenimo dalis, su kuria susiduria kiekvienas žmogus. Tačiau ne vienam pažįstama situacija, kai po įtempto konflikto netrukus ima skaudėti galvą. Kodėl taip atsitinka? Ar galvos skausmas po ginčo iš tiesų susijęs su emocijomis, o gal tai – organizmo signalas apie kitus sutrikimus? Šiame straipsnyje išnagrinėsime galimas galvos skausmo po ginčo priežastis, mokslinį šio reiškinio pagrindimą bei pasiūlysime, kaip tokiais atvejais sau padėti.

Kas vyksta organizme konflikto metu?

Streso atsakas ir hormonų pokyčiai

Ginčo ar konflikto metu žmogaus organizmas aktyvuoja vadinamąjį „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) mechanizmą. Šio atsako metu išsiskiria streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Jie paruošia kūną ginti save ar reaguoti į galimą pavojų: širdies plakimas greitėja, raumenys įsitempia, kvėpavimas pagilėja. Tačiau, kai stresinė situacija nėra fizinė, o emocinė, susikaupusi įtampa dažnai pasireiškia kūno pojūčiais, iš kurių vienas ryškiausių – galvos skausmas.

Kraujagyslių pokyčiai

Stresas gali paveikti nervų sistemą ir kraujagyslių tonusą. Konflikto metu pakinta kraujo spaudimas, galvos kraujagyslės gali arba susitraukti, arba išsiplėsti. Šie pokyčiai neretai lemia įtampos ar net migreninio pobūdžio galvos skausmus, kurie išryškėja jau pasibaigus ginčui.

Galvos skausmo tipai po konflikto

• Įtampos tipo galvos skausmas. Tai dažniausias galvos skausmo tipas, jaučiamas kaip spaudimas ar veržimas aplink kaktą, smilkinius ar pakaušį. Tokį skausmą dažniausiai sukelia emocinis ar fizinis stresas, kaklo ir pečių juostos raumenų įtampa.
• Migrena. Nors pagrindinis migrenos provokatorius yra genetika ir specifiniai veiksniai, emocinis stresas ar staigus atslūgimas po ginčo taip pat gali sukelti migrenos priepuolį. Jam būdingas pulsuojantis, dažniausiai vienos pusės galvos skausmas, neretai lydimas pykinimo, šviesos ar garso baimės.
• Klasterinis (pluoštinis) galvos skausmas. Labai retas, bet galimas tipas – suintensyvėja ne tik dėl streso, bet ir dėl tvyrančios įtampos emocinio fono pokyčių.

Kaip stresas virsta galvos skausmu?

Raumenų įtampa

Nerimas ir pyktis dažniausiai pasireiškia ne tik mintyse, bet ir kūne. Ginčo metu net nepastebimai įtempiame kaklo, pečių, sprando, žandikaulio raumenis. Ši nuolatinė raumenų įtampa lemia prastesnį galvos kraujotakos aprūpinimą, sukelia nervų spaudimą ir tampa tiesiogine galvos skausmo priežastimi.

Nerimo ir streso hormonų įtaka

Nuolatinis ar pasikartojantis stresas stimuliuoja simpatinę nervų sistemą. Tai reiškia, kad kūnas ilgiau išlieka “parengtame” režime: padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs miegas, greitesnis širdies ritmas mažina organizmo atsparumą, o to pasekmė gali būti galvos skausmas.

Nervų sistemos jautrumas

Kai kurie žmonės yra jautresni psichologiniams dirgikliams. Ypač tie, kuriuos dažnai kamuoja nerimas ar įtemptas gyvenimo tempas, po konfliktų dažniau patiria galvos skausmus. Jų nervų sistema stipriau reaguoja į stipriai pasikeitusias emocijas.

Ką daryti, jei po ginčo dažnai skauda galvą?

Streso valdymas ir atsipalaidavimo technikos

• Giluminis kvėpavimas ir meditacija. Trumpa relaksacija ar kvėpavimo pratimas po ginčo padeda sumažinti streso hormonų lygį. Lėtas, gilus kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą ir padeda kūnui grįžti į ramybės būseną.
• Fizinis aktyvumas. Lengvi pratimai (tempimo, vaikščiojimas) po konflikto padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis ir pagerina nuotaiką.

Poilsio svarba

Ginčai ir emocinis išsikrovimas neretai apsunkina užmigimą arba pablogina miego kokybę, kas savo ruožtu didina galvos skausmų riziką. Siekite, kad po įtemptos dienos būtų pakankamai ramybės ir laiko miego atstatymui.

Vandens vartojimas ir mityba

Po emocinio streso lengva pamiršti gerti pakankamai vandens arba praleisti maitinimosi laiką. Tačiau net trumpalaikė dehidratacija arba žemas cukraus kiekis kraujyje gali paaštrinti galvos skausmą. Rūpinkitės nuolatiniu skysčių vartojimu ir subalansuota, reguliaria mityba.

Medicininė pagalba

Jei galvos skausmai po ginčų arba kitomis streso situacijomis kartojasi dažnai, trunka ilgai, sutrikdo kasdienybę arba lydi kiti nerimą keliantys simptomai (pykinimas, sutrikęs regėjimas, stiprūs svaigimai), rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Tai gali būti ir didesnių sveikatos sutrikimų požymis.

Mitų paneigimas: ar galvos skausmas visada reiškia psichosomatinę reakciją?

Galvos skausmas po ginčo dažnai siejamas su emocinėmis priežastimis, tačiau nereikia pamiršti, kad jis gali būti ir kitų sutrikimų rezultatas. Kai kuriems žmonėms galvos skausmus nulemia genetika, hormonų svyravimai, netinkama laikysena, neurologinės ligos ar netgi vartojami vaistai. Todėl negalima visų po konfliktų atsiradusių skausmų „nurašyti“ tik streso poveikiui – jei skausmas stiprus, neįprastas ar užsitęsia, būtina ieškoti išsamesnių priežasčių.

Išvada: galvos skausmas kaip emocinio signalo ženklas

Galvos skausmas po ginčo – tai dažnas, moksliškai paaiškinamas reiškinys. Emocinis stresas, įtampa, raumenų spazmai ir hormoninių pokyčių grandinė paveikia nervų sistemą bei kraujotaką, dažnai pasireikšdami galvos skausmu. Svarbiausia – atpažinti ryšį tarp emocijų ir kūno pojūčių, laiku imtis atsipalaidavimo priemonių ir prireikus kreiptis į specialistus. Rūpinimasis savo emocine savijauta ne tik mažina galvos skausmo riziką, bet ir stiprina viso organizmo sveikatą.