Kodėl po ginčo jaučiate jautrumą ausims

Ginčai ar intensyvios emocinės situacijos daugelį žmonių paveikia kur kas daugiau nei tik streso ar pykčio pojūčiu. Neretai po audrų ginčų pastebimas ne tik nuovargis, bet ir fiziniai simptomai, tarp kurių – ir padidėjęs jautrumas ausims ar garsams. Šis pojūtis gali pasireikšti kaip lengvas diskomfortas, ūžimas ar net laikinas garso stiprinimo efektas, verčiantis ieškoti tylos. Kodėl emocinės audros taip paveikia mūsų klausą ir kokių veiksmų imtis, kad jautrumas ausims greičiau praeitų? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius mechanizmus, susijusius su emociniu stresu ir ausų jautrumu, atskleidžiame, kada tai normalu, o kada verta atkreipti dėmesį į sveikatą.

Kaip stresas veikia mūsų kūną

Ginčai sukelia emocinį stresą, kuris aktyvina visą organizmo reakcijų lavinę. Ši reakcija, dar vadinama “kovok arba bėk” (angl. fight-or-flight), yra natūralus biologinis atsakas į grėsmę ar konfliktą, kuomet padidėja streso hormonų – kortizolio, adrenalino – kiekis. Tai paruošia kūną veiksmui, tačiau kartu su tuo pasikeičia ir kai kurių organų, įskaitant ausis, jautrumas bei veikla.

Nervų sistemos parengtis

Streso metu suaktyvėja simpatinė nervų sistema. Tai pastiprina juslių signalus – todėl padidėja ne tik budrumas, bet ir jautrumas garsams, kvapams, lytėjimui. Ausyse gausu nervų galūnėlių, kurios, suaktyvėjus nervų sistemai, tampa jautresnės aplinkai. Dėl to net vidutinio stiprumo šnekos ar aplinkos garsai gali atrodyti pernelyg intensyvūs, dirginti ar erzinti.

Kraujotakos pakitimai

Ginčo metu padidėja kraujo spaudimas ir širdies ritmas. Ši banga paveikia ir vidinę ausį, kuri yra labai jautri net menkiausiems kraujotakos svyravimams. Kartais pokyčiai kraujagyslėse trumpam sukelia spengimą, ūžimą ar pulsuojantį garsą, ypač jei žmogus yra jautrus arba linkęs į migrenas.

Psichologiniai veiksniai, lemiantys ausų jautrumą

Emocinės reakcijos po ginčo išlieka kurį laiką, net jei situacija jau nurimusi. Nerimas, kaltės arba susierzinimo jausmas išlaiko organizmo “parengtį”. Taip kyla ne tik nemalonūs pojūčiai pilve ar padažnėjęs širdies plakimas, bet ir plečiasi kūno reakcijos spektras – jautrinamos ir ausys.

Padidėjusio budrumo būsena

Ši būsena vadinama hipervigilancija – kuomet nuolat laukiate gresiančių pavojų ar kitų konfliktų. Tai atveria duris sustiprintam dėmesiui garsams, nes kūnas siekia nepraleisti jokio signalo apie grėsmę. Net įprasti garsai gali atrodyti stipresni arba nemalonūs.

Pojūčių sustiprinimo efektas

Stiprios emocijos gali iškraipyti pojūčių slenkstį. Psichologijoje šis reiškinys vadinamas sensoriniu jautrumu arba sensorine persitvarka, kai kūnas trumpam “išplečia” ribas tarp išorinės aplinkos ir mūsų vidaus. Panašius efektus patiria asmenys po traumos ar sergant nerimo sutrikimais, tačiau trumpalaikis jautrumas ausims po ginčo yra dažnas ir dažniausiai nekenksmingas.

Kada ausų jautrumas po ginčo yra rimtesnis simptomas?

Daugeliu atvejų padidėjęs ausų jautrumas po emocinių situacijų praeina per kelias valandas arba naktį. Tačiau yra atvejų, kai šis pojūtis gali rodyti kitų sveikatos problemų pradžią, ypač jei lydi kiti simptomai:

• Ūmus ar stiprus skausmas ausyse
• Ilgalaikis ūžimas ar spengimas, neišnykstantis ir ramioje aplinkoje
• Pakitęs klausos aštrumas, kurtumas ar spaudimo pojūtis
• Galvos svaigimas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai

Tokiais atvejais verta pasikonsultuoti su šeimos ar ausų, nosies, gerklės gydytoju (otorinolaringologu), nes tai gali būti otito, klausos nervo uždegimo, ausies infekcijos ar kitų ligų pradžia. Ypač svarbu neatidėlioti pagalbos, jei ausys buvo pažeistos triukšmo ar fizinių sužalojimų metu.

Kaip palengvinti ausų jautrumą po ginčo?

Jei simptomai trumpalaikiai ir siejami su nerviniu išsekimu – galite bandyti švelnius būdus sumažinti juos:

• Rinkitės ramią, garsų neperkrautą aplinką, kur yra lengva pailsėti nuo dirgiklių
• Atlikite giluminio kvėpavimo arba meditacijos pratimus – jie padeda sumažinti nervinių sistemų sujaudinimą
• Venkite kofeino ir kitų stimuliantų, nes jie stiprina jautrumą
• Klausykitės ramios, tylios muzikos ar gamtos garsų
• Būkite atidūs savo kūnui – jei simptomai nedingsta ilgiau nei parą arba stiprėja, kreipkitės į medikus

Dažniausi mitai apie ausų jautrumą ir stresą

• Mitas: Ausų jautrumas rodo neišgydomą ausų ligą.
  Faktas: Dažnai tai natūrali organizmo reakcija į stresą, kuri išnyksta kartu su emocijų nurimimu.
• Mitas: Pojūčiai po ginčo – tik “įsivaizdavimas”.
  Faktas: Jautrumas yra fiziologinis streso rezultatas, susijęs su nervų ir kraujotakos sistema.
• Mitas: Reikia iškart vartoti stiprius vaistus.
  Faktas: Dažniausiai užtenka poilsio ir streso mažinimo praktikų – vaistai reikalingi tik esant kitų rimtų simptomų.

Kada reikalinga profesionali pagalba?

Jei pastebėjote, kad ausų jautrumas atsiranda ne tik po ginčo, bet ir kitose kasdienėse situacijose, lydimas kitų emocinių ar psichosomatinių simptomų (nerimas, panikos atakos, nemiga), verta kreiptis į gydytoją ar psichologą. Ilgalaikis stresas arba pasikartojantis jautrumas garsams gali signalizuoti apie lėtinio streso poveikį ar sensorinio apdorojimo sutrikimus, todėl svarbu laiku imtis pagalbos priemonių.

Pabaigai

Padidėjęs ausų jautrumas po ginčo yra dažna ir laikina būsena, kurią lemia emocinis stresas, suaktyvėjusi nervų sistema ir persitvarkanti kraujotaka. Dažniausiai šis pojūtis nėra pavojingas ir praeina savaime, tačiau labai svarbu atpažinti, kada simptomai gali rodyti rimtesnę sveikatos problemą. Daugiau dėmesio skirdami savo emocinei sveikatai ir reguliariam poilsiui, užtikrinsite, kad net ir po sunkiausių pokalbių galėsime grįžti į vidinę pusiausvyrą, o ausų jautrumas netrukdys mėgautis kasdienybe.