Kodėl po ilgos kelionės norisi giliau kvėpuoti?

Ar esate pastebėję, kad po ilgos kelionės – kad ir ar automobiliu, lėktuvu, traukiniu ar autobusu – atvykę į tikslą jaučiatės tarsi norintys kvėpuoti giliau ar dažniau atsidūstate? Tai labai dažnas pojūtis, kurį žmonės aiškina nuovargiu, „užsistovėjusiu“ oru, oro trūkumu kelionės metu ar net streso padariniais. Tačiau ką apie tai sako medicina ir mokslas? Kodėl po ilgos kelionės norisi giliau įkvėpti, ir ką reikėtų žinoti, kad šis pojūtis netaptų nerimo šaltiniu?

Kaip kvėpavimo sistema reaguoja į užsitęsusią nejudrumą?

Kvėpavimo sistema yra jautri mūsų kūno padėčiai ir fiziniam aktyvumui. Kelionės dažniausiai susijusios su ilgalaikiu sėdėjimu – kartais praleidžiame ne vieną valandą toje pačioje vietoje, ribotuose judesiuose, uždarose erdvėse. Tai pagrindinė priežastis, kodėl pasikeičia mūsų kvėpavimas.

Kvėpavimas sėdint ar ilsintis

Ilgai sėdint bei ribojant natūralius judesius, mūsų kūnas pereina į vadinamąją „taupymo būseną“. Širdies susitraukimų dažnis sumažėja, kvėpavimas tampa seklus, lėtesnis. Plaučių dugnas išnaudojamas mažiau – kvėpuojama viršutinėmis plaučių dalimis. Tokia kvėpavimo schema neleidžia ventiliuoti visų plaučių zonų, nes oro apykaita tampa ne tokia veiksminga.

Oro cirkuliacijos trūkumas

Sėdint ilgesnį laiką uždarose, nevėdinamose erdvėse (kaip automobiliuose ar lėktuvuose), ore padidėja anglies dioksido koncentracija, o deguonies kiekis gali sumažėti. Nors šie pokyčiai būna minimalūs, mūsų organizmas juos jaučia. Kūnas natūraliai nori „atsidusti“ ar įkvėpti giliau, kad kompensuotų trumpalaikį deguonies deficitą ar pašalintų perteklinį anglies dioksidą.

Nervų sistema ir psichologiniai veiksniai kelionės metu

Kelionė dažnai kelia stresą: net jei keliaujate atostogų, kelionės ruoša, nauja aplinka, atsakomybės, nuovargis dėl laiko juostų pakeitimo ar tvarkaraščio neatitikimų – visa tai gali pasireikšti padidėjusiu nerimu. Streso metu simpatinė nervų sistema sužadina kūną, keičiasi kvėpavimo dažnis, jis tampa arba paviršutiniškas (hiperventiliacija), arba žmogus ima giliau kvėpuoti jau pasibaigus stresui, norėdamas „perkrauti“ savo kūną.

Giluminis atodūsis kaip natūralus atsipalaidavimo signalas

Moksliniai tyrimai rodo, kad pasibaigus stresui kūnas dažnai refleksiškai atsidūsta. Giliai įkvepiant atsigamina kvėpavimo kontrolės sistema, sustiprėja deguonies prisotinimas bei sumažėja įtampa. Taigi gilus kvėpavimas po kelionės yra natūralus, savotiškai „perkraunantis“ refleksas, signalizuojantis organizmui, jog galima atsipalaiduoti.

Ilgo sėdėjimo poveikis kraujotakai ir plaučiams

Ilgalaikis sėdėjimas kelionės metu trikdo ne tik raumenų, bet ir kvėpavimo fiziologiją. Kai judame mažiau, kvėpavimas tampa nepakankamai gilus, o tai lėtina kraujotaką plaučiuose, apsunkina dujų apykaitą ir deguonies pasisavinimą. Taigi natūralu, kad nuo ilgo nejudrumo pajuntame norą kelis kartus iš eilės giliai įkvėpti arba „atsidusti“.

Kaip ilgalaikis nejudrumas veikia plaučius?

• Mažesnė plaučių tūrį išnaudojama, nes sumažėja diafragmos judesiai ir raumenų aktyvumas.
• Didėja rizika, kad plaučių bazėje kaupiasi gleivės (ypač, jei žmogus linkęs į kvėpavimo ligas).
• Sulėtėja kvėpavimo dinamika, todėl ekstremaliais atvejais gali išsivystyti vadinamas mikroatelektazas – smulkios plaučių dalies užkritimas, kuris po ilgos kelionės neutralizuojamas gilesniu įkvėpimu.

Ar gilesnio kvėpavimo poreikis – sveikas?

Gilus kvėpavimas po ilgo sėdėjimo ar varginančios kelionės dažniausiai yra visiškai natūrali, sveikatai palanki reakcija. Tokiu būdu organizmas papildo deguonies rezervus, „išvėdina“ plaučius ir pagerina kraujotaką. Tai užtikrina sklandesnį organų darbą ir mažina nuovargį.

Kada verta sunerimti?

Nors gilus kvėpavimas po kelionės yra įprastas, jei šį pojūtį lydi nuolatinis dusulys ramybėje, spaudimas krūtinėje, skausmas ar dusulio epizodai, trunkantys ilgiau nei kelias valandas – reikėtų pasitarti su gydytoju. Toks simptomas gali byloti apie kitas kvėpavimo ar širdies-kraujotakos sistemos ligas.

Patarimai, kaip sumažinti norą giliai kvėpuoti po kelionės

• Pajudėkite reguliariai: darykite pertraukėles – išeikite pasivaikščioti ar bent pastovėkite kas 1–2 valandas kelionės metu.
• Atlikite giluminio kvėpavimo pratimus – kelis kartus lėtai įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per burną, ypač jei pradeda trūkti oro ar jį tiesiog norite „atsigauti“.
• Stenkitės išvėdinti kelionės aplinką: esant galimybei, atidarykite langą ar naudokite ventiliatorių, kad cirkuliuotų gaivus oras.
• Venkite sunkaus maisto ir alkoholio prieš ir per kelionę – jie apsunkina kvėpavimą ir didina nuovargio pojūtį.
• Išsitieskite nugarą, išjudinkite rankas bei krūtinės ląstą – taip suaktyvinsite kvėpavimo raumenis ir pagerinsite oro apytaką plaučiuose.

Dažniausi mitai apie kvėpavimą po kelionės

• Mitai apie „užsistovėjusį orą“: nors jaučiamės tarsi kvėpuotume prarūgusiu oru, uždarose transporto priemonėse oro kokybė nukenčia tik minimaliai, todėl gilus kvėpavimas yra daugiau fiziologinė reakcija į judesio stoką, o ne oro kokybės ženklas.
• Kvėpavimas ir stresas: gilus kvėpavimas nebūtinai rodo nerimo sutrikimą ar patologiją, tai natūralus refleksas, leidžiantis kūnui pereiti iš įtampos būsenos į atsipalaidavimą.

Kodėl mūsų kūnas renkasi gilesnį kvėpavimą po kelionės?

Ilgos kelionės metu mūsų organizmas patiria kelių pagrindinių veiksnių derinį – judėjimo stoką, šiek tiek prastesnę ventiliaciją, subtilius oro pokyčius ir dažnai lengvą stresą. Visa tai lemia, kad atvykę į tikslą pajaučiame poreikį „giliai įkvėpti gyvenimo“ ir atgauti jėgas. Gilus įkvėpimas padeda atkurti normalų kvėpavimo ritmą, pagerina deguonies pasisavinimą, skatina atsipalaidavimą ir suteikia naujų jėgų.

Atsiminkite: po kelionės noras giliau kvėpuoti – tai ne ženklas, kad jūsų kūnas nusilpo ar trūksta oro, o natūralus fiziologinis atsakas, kuris padeda prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir užtikrina gerą savijautą. Pasinaudokite tuo – dovanokite sau kelias minutes lėto, gilaus kvėpavimo, ir jūsų organizmas padėkos geresne energija bei nuotaika.