Kodėl po intensyvaus bendravimo norisi ramybės?

Ar kada pastebėjote, kad net po malonaus pokalbio ar draugiškos šventės norisi tiesiog pabūti vienumoje? Šiandien, kai socialinė sąveika tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, vis dažniau susiduriama su poreikiu atsitraukti ir atgauti jėgas. Kodėl taip nutinka? Ar tai reiškia, kad žmogus tampa nedraugiškas, ar galbūt tai natūrali organizmo reakcija? Paanalizuokime mokslinius argumentus, o taip pat sužinokime, kaip suprasti savo ribas ir pasirūpinti emocine pusiausvyra.

Kas vyksta mūsų organizme bendravimo metu?

Socialinis bendravimas – džiaugsmas ar išbandymas?

Bendraujant su kitais smegenys apdoroja didelį kiekį informacijos: stebi kūno kalbą, intonacijas, žodžių prasmę, seka mimikas ir veikiausiai reaguoja į emocijas. Tai – nuolatinė daugiafunkcė veikla, kuri reikalauja psichologinių ir fiziologinių resursų.

Moksliniai tyrimai parodė, kad bendravimas aktyvina įvairias smegenų sritis, susijusias su kognityvinėmis funkcijomis, emocijų reguliavimu ir netgi stresu (1). Kartais ši veikla sukelia taip vadinamą „socialinį nuovargį“, kuris pasireiškia noru pabūti tyloje.

Pervargimo fiziologija

Intensyvaus socialinio bendravimo metu mūsų nervų sistema nuolat dirba, stengdamasi apdoroti naują informaciją ir palaikyti atidumą. Aktyvinama simpatinė nervų sistemos dalis, o tai gali sukelti nedidelį hormonų, kaip kortizolis ir adrenalinas, išsiskyrimą. Kai šių hormonų lygis išlieka aukštas ilgą laiką, natūraliai norisi „persikrauti“ ir savo nervų sistemai grąžinti pusiausvyrą, tam puikiai tinka ramybės akimirkos.

Introvertai, ekstravertai ir socialinis nuovargis

Kas lemia mūsų reakcijas?

Nors visi žmonės reaguoja į socialines situacijas, kiekvienam jų intensyvumas – skirtingas. Tai, kaip jaučiamės po bendravimo, priklauso nuo prigimtinio temperamento. Paprastai žmonės skirstomi į introvertus ir ekstravertus, tačiau svarbu suvokti, kad tai nėra kategoriški tipai – kiekviename žmoguje gali būti abiejų savybių.

• Introvertai dažniausiai mėgsta ramų laiką vieni su savimi ar artimiausiu ratu. Po aktyvaus socialinio bendravimo jie jaučiasi išsekę ir trokšta atgauti jėgas tylioje aplinkoje.
• Ekstravertai mėgsta būti tarp žmonių ir dažnai pasikrauna energijos būdami draugijoje, tačiau ir jiems pernelyg intensyvus bendravimas gali atnešti nuovargį.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad introvertų smegenys jautriau reaguoja į išorinę stimuliaciją, todėl jiems labiau reikia „atsijungimo“ laikui atgauti pusiausvyrą (2). Tuo tarpu ekstravertai geba ilgiau išlaikyti energiją bendraudami, bet net ir jie neapsieina be poilsio.

Emocinė perdegimo rizika

Kada poreikis ramybei signalizuoja apie perdegimą?

Bendrystė – svarbi emocinės sveikatos dalis, tačiau per intensyvus bendravimas be pakankamo poilsio gali privesti prie vadinamojo „emocinio perdegimo“. Tai pasireiškia ne tik nuovargiu, bet ir cinizmu, motyvacijos stoka, emociniu atsiribojimu.

• Nebejaučiate noro bendrauti net su artimiausiais žmonėmis
• Sunkiai susikoncentruojate ar išgyvenate apatijos fazę
• Jaučiate pyktį, irzlumą, nors priežasties lyg ir nėra

Šie požymiai rodo, kad būtina ne tik trumpam atsitraukti, bet ir keisti gyvenimo būdą, pasitarti su specialistu arba išmokti efektyviai tvarkytis su stresu.

Kultūriniai ir socialiniai mitai

Ar poreikis pabūti vienumoje – silpnumo požymis?

Nemažai žmonių bijo pripažinti, kad juos vargina per dažni socialiniai susitikimai, manydami, kad vienišumas slepia bendravimo įgūdžių stoką arba emocinį nestabilumą. Iš tiesų, tai – klaidingi įsitikinimai.

Vienumoje praleistas laikas leidžia reflektuoti, apdoroti emocijas, sustiprinti kūrybiškumą ir net pagerinti atmintį (3). Poilsis po bendravimo – tai natūrali sveikatai naudinga būsena, skatinanti emocinę pusiausvyrą ir produktyvumą.

Kaip tinkamai rūpintis savo psichologine gerove?

Patarimai, padedantys atgauti jėgas

• Klausykite savo kūno signalų. Jei jaučiate nuovargį, susierzinimą ar sunku susikoncentruoti, tai ženklas, kad laikas pailsėti.
• Planuokite laiką vienumoje. Net ir patys ektravertiškiausi žmonės turėtų reguliariai skirti laiko ramioms akimirkoms su savimi.
• Užsiimkite veiklomis, kurios padeda atsipalaiduoti. Tai gali būti pasivaikščiojimas, meditacija, knygos skaitymas ar muzikos klausymasis.
• Ribokite stimuliuojančius veiksnius. Po intensyvaus socialinio aktyvumo venkite triukšmingų, pilnų informacijos aplinkų – tai padės nervų sistemai greičiau atsigauti.
• Kalbėkite apie savo poreikius. Nebijokite atvirai pasidalinti su artimaisiais, kad kartais norite pabūti vieni – tai nėra asmeninio santykio atmetimas, o sveikatos palaikymo būdas.

Kada verta sunerimti?

Kai ramybės poreikis tampa nuolatiniu

Natūralu norėti pabūti vienumoje po emocingų susitikimų ar šurmulio, tačiau jei izoliacijos poreikis ilgėja, o bendravimas tampa sunkiai pakeliamas, verta pasitarti su psichikos sveikatos specialistu. Tai gali būti depresijos, nerimo ar socialinių sunkumų požymis.
Laiku pastebėjus šiuos ženklus, galima užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.

Išvados

Norėti ramybės po intensyvaus bendravimo – visiškai natūralu. Tai ženklas, kad mūsų smegenys bei emocijos ieško pusiausvyros ir pasirengia „persikrovimui“. Tinkamas poilsiui skirtas laikas padeda stiprinti psichologinę gerovę, didina produktyvumą ir leidžia išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais.
Rūpindamiesi savimi ir gerbdami savo ribas galime pasiekti ilgalaikį emocinį komfortą bei mėgautis kokybiškais santykiais su kitais.

Šaltiniai:
1. Lieberman MD. Social: Why Our Brains Are Wired to Connect. (2013)
2. Cain S. Quiet: The Power of Introverts in a World That Can’t Stop Talking. (2012)
3. Cherry K. The Benefits of Alone Time for Mental Health and Wellness. Verywell Mind, 2022.