Kodėl po intensyvaus streso skauda pilvą

Stresas – neišvengiamas kiekvieno žmogaus gyvenimo palydovas, tačiau dažnas nežino, kad stiprus emocinis išgyvenimas gali turėti tiesioginį poveikį mūsų kūnui ir sukelti tokius simptomus kaip pilvo skausmas. Šis reiškinys nėra vien psichologinis – moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad tarp mūsų emocinės būklės ir virškinimo sistemos egzistuoja glaudus ryšys. Kodėl po intensyvaus streso skauda pilvą ir ką su tuo daryti? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, dažniausius simptomus bei pateiksime naudingas rekomendacijas.

Kaip stresas veikia organizmą?

Stresas aktyvina organizmo „kovok arba bėk“ (angl. „fight or flight“) reakciją, kurios metu organizmas staigiai išskiria hormonus – adrenalino ir kortizolio bangą. Tai sukelia įvairius fiziologinius pokyčius: širdis ima plakti greičiau, kvėpavimas pasidaro gilus, raumenys įsitempia, o kraujas paskirstomas taip, kad kuo geriau būtų paruoštas fizinei veiklai. Tačiau tuo pat metu, kūnas tarsi „išjungia“ kai kurias sistemas, pavyzdžiui, virškinimą, laikydamas jas momentiškai nereikalingomis kovai su grėsme.

Virškinimas stresinės situacijos metu

Streso situacijoje žarnynas ir skrandis gali susitraukti, išsiskirti daugiau ar mažiau virškinimo sulčių, pablogėti kraujotaka šioje srityje. Tokie pakitimai dažnai sukelia simptomus, tarp kurių – pilvo spazmai, nevirškinimas, pykinimas ar net aštrus skausmas.

Streso ir pilvo smegenų sąsaja

Žmogaus žarnynas dažnai vadinamas „antrosiomis smegenimis“. Šis pavadinimas nėra atsitiktinis – mokslininkai nustatė, kad žarnyną su smegenimis tiesiogiai jungia klajoklio nervas (nervus vagus), o žarnyno sienelėje yra apie 100 milijonų neuronų. Šis sudėtingas tinklas vadinamas enterine nervų sistema.

Kodėl po streso skauda būtent pilvą?

Streso metu centrinė nervų sistema veikia artimai su žarnyno nervais. Esant stipriam išgyvenimui ar baimei, signalai iš smegenų keliauja į žarnyną, padidindami ar sumažindami jo aktyvumą. Dėl to dažnas patiria spazmus, skausmingą tempimą ar kitus diskomforto pojūčius pilvo srityje. Tai paaiškina, kodėl prieš egzaminą, svarbų pokalbį ar po nemalonios žinios „susuka pilvą“.

Virškinimo trakto sutrikimų paūmėjimas

Žmonės, linkę į lėtinius virškinimo sutrikimus – pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą (DŽS), gastritą ar refliuksą, – dažnai pastebi, kad stresas dar labiau sustiprina jų simptomus. Tai galima paaiškinti tuo, kad stresas padidina uždegiminių mediatorių išsiskyrimą ir dar labiau trikdo normalų žarnyno judėjimą.

Dažniausi simptomai po streso

• Pilvo spazmai ar skausmas
• Veržiančio, deginančio pobūdžio pojūtis skrandžio srityje
• Pykinimas ar vėmimas
• Pilvo pūtimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
• Apetito praradimas

Daugeliu atvejų šie simptomai yra laikini ir praeina, kai streso lygis sumažėja. Tačiau jei jie kartojasi dažnai arba vargina ilgai, verta pasitarti su gydytoju.

Ar pilvo skausmą gali sukelti tik stresas?

Nors stiprus stresas dažnai būna kaltininkas, pilvo skausmas gali būti įvairių ligų, infekcijų ar būklių simptomas. Labai svarbu atskirti, kada diskomfortas susijęs daugiausia su emociniais išgyvenimais, o kada būtina kreiptis į medikus dėl galimos rimtesnės priežasties.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jeigu pilvo skausmas trunka ilgiau nei kelias dienas
• Jei skausmas labai stiprus ar kyla staiga
• Jeigu pastebite kraujavimo požymių (kraujo išmatose, vėmime)
• Jei kartu pasireiškia aukšta temperatūra, svorio kritimas

Tokiais atvejais būtina specialisto konsultacija, kad būtų išvengta rimtesnių ligų ar komplikacijų.

Mitai apie stresą ir pilvo skausmą

Viena dažnai girdima klaidinga nuomonė – kad stresinis pilvo skausmas yra tik „galvoje“ ar yra išgalvotas. Iš tikrųjų mūsų kūnas ir protas yra neatsiejamai susiję, o streso metu pasireiškiantys simptomai fiziškai veikia organus, ypač – virškinimo traktą.

Kitas klaidingas įsitikinimas – jog reikia tiesiog išlaukti, kol praeis. Nors dažnai simptomai laikini, nuolatinis ar stiprus stresas be pagalbos gali virsti lėtiniais virškinimo sutrikimais, sukelti pepsinę opą ar net paveikti bendrą sveikatą.

Kaip sau padėti: veiksmingi metodai

Jeigu pastebite, kad skausmas pilvo srityje pasireiškia būtent po įtampos, galite imtis keletos paprastų žingsnių:

• Atraskite streso mažinimo technikas: gilus kvėpavimas, meditacija, fizinė veikla (vaikščiojimas, joga), relaksacijos pratimai.
• Reguliuokite miego režimą, venkite kofeino bei sunkiai virškinamo maisto.
• Valgykite reguliariai, mažomis porcijomis.
• Leiskite sau pailsėti po stresinės situacijos.
• Kreipkitės į specialistą, jeigu simptomai kartojasi ar stiprėja.

Žarnyno veiklai labai svarbus ir socialinis bei emocinis palaikymas. Nedvejokite pasikalbėti apie patiriamus sunkumus su artimaisiais ar psichologu.

Santrauka: kodėl po streso gali skaudėti pilvą?

Stresas ir pilvo skausmas – dažnas derinys, paaiškinamas glaudžiu žarnyno ir centrinės nervų sistemos ryšiu. Intensyvios emocijos veikia hormonų ir nervų sistemas, dėl ko virškinimo traktas reaguoja spazmais, padidintu ar sumažintu judėjimu, diskomfortu ar net skausmu. Dažnai šis pojūtis laikinas, tačiau, norint išvengti ilgalaikių padarinių, svarbu išmokti efektyviai valdyti stresą, stebėti organizmo siunčiamus signalus ir laiku kreiptis pagalbos.

Atsiminkite: kūno siunčiami ženklai – svarbūs. Kuo geriau išmoksite suprasti ryšį tarp emocijų ir fizinės savijautos, tuo lengviau bus pasirūpinti savimi net ir sudėtingiausiose gyvenimo situacijose.