Kodėl po konfliktų norisi šokolado

Kiekvienas bent kartą gyvenime yra pastebėjęs: po emocingų ginčų, konfliktų ar streso ranka nesąmoningai tiesiasi prie šokolado plytelės. Kodėl būtent šokoladas tampa paguoda sudėtingose emocinėse situacijose? Šiame straipsnyje aptarsime, ką apie šį reiškinį sako mokslas, kaip nervinė įtampa veikia mūsų smegenis bei kūną ir kodėl noras suvalgyti šokolado po konflikto iš tiesų yra daugelio žmonių bendras biologinis atsakas.

Emocinis valgymas: natūralus streso palydovas

Emocinis valgymas – tai reiškinys, kuomet maistas (dažnai – saldus ar kaloringas) pasirenkamas ne dėl alkio jausmo, o reaguojant į stresą, pyktį ar nerimą. Daugelis žmonių po sunkių emocinių situacijų, tokių kaip barniai, jaučia didesnį potraukį saldumynams, ypač šokoladui. Šis faktas nėra atsitiktinumas, o biologinių ir psichologinių procesų pasekmė.

Kaip konfliktas veikia mūsų kūną?

Konflikto metu organizmas patiria didelį stresą – į kraują išsiskiria “kovok arba bėk” hormonas kortizolis ir adrenalinas, pakyla širdies ritmas, įsitempia raumenys. Toks natūralus atsakas evoliuciškai buvo skirtas mus apsaugoti ir paskatinti aktyviai reaguoti į pavojų, bet šiuolaikinėse situacijose dažnai pasireiškia impulsyviais veiksmais, tarp jų – maisto troškimu.

Saldumynai kaip greita emocinė pagalba

Saldaus maisto, ypač šokolado, noras atsiranda todėl, kad jis greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje. Smegenys, patirdamos emocinį nuovargį po konflikto, ima reikalauti daugiau energijos. Šis procesas ne tik pagerina nuotaiką, bet ir atkuria laikiną psichologinės pusiausvyros jausmą.

Šokoladas – neeilinis produktas

Kodėl norime būtent šokolado? Nors įvairūs saldumynai teikia trumpalaikį pasitenkinimą, šokoladas ypatingas dėl biologinio poveikio smegenims. Šokolade randami junginiai daro jį išskirtinai patraukliu sunkių emocijų metu.

Feniletilaminas: „įsimylėjimo“ molekulė

Šokolade esantis feniletilaminas (PEA) vadinamas „įsimylėjimo chemikalu“, nes jis skatina dopamino (malonumo hormono) išsiskyrimą smegenyse. Skirtingai nei dauguma kitų saldumynų, šokoladas itin efektyviai didina trumpalaikį laimės pojūtį.

Magnis, teobrominas ir kiti ingredientai

Šokoladas turtingas magnio – elemento, kuris, mokslininkų teigimu, gali padėti mažinti nerimą ir palengvinti įtampą. Kitas komponentas – teobrominas – veikia kaip natūralus stimuliatorius ir suteikia energijos po emocinių sukrėtimų. Visa ši sudėtis paverčia šokoladą universaliu “pagalbininku” stresinėse situacijose.

Endorfinų išsiskyrimas ir nuotaikos pagerėjimas

Tyrimai rodo, kad šokolado valgymas skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie gerina nuotaiką ir veikia kaip natūralūs nuskausminamieji. Po konfliktų, kai emocijos proveržis sukelia psichologinį diskomfortą, net nedidelis šokolado gabalėlis gali trumpam “atstatyti” emocinę savijautą.

Ar potraukis šokoladui – priklausomybė ar natūralus refleksas?

Dažnai klaidingai manoma, kad noras šokolado po pykčio ar ginčų – tiesiog nevaldomas silpnumas ar net priklausomybė. Iš tiesų, mokslininkai pabrėžia, jog šis potraukis yra kompleksinis ir nereiškia klasikinės priklausomybės.

Fiziniai ir emociniai mechanizmai

Šokolado norime dėl fiziologinių – cukraus ir riebalų derinys mūsų smegenims veikia kaip greitas energijos šaltinis. Tuo pačiu veikia ir emociniai veiksniai: daugelis vaikystėje šokoladą asocijavo su atlygio, šventės ar paguodos momentais, tad šis įprotis išlieka ir suaugus.

Mitai apie šokolado vartojimą po streso

• Mitras: Šokolado noras reiškia priklausomybę.
  Tiesa: Dažniausiai tai – trumpalaikė organizmo reakcija į stresą, o ne liga.
• Mitras: Visi žmonės po konflikto nori šokolado.
  Tiesa: Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresą; kai kuriems norisi sūraus ar aštraus maisto.

Kai emocijos virsta nuolatiniu įpročiu

Nors šokolado noras po įtemptų emocijų nėra pavojingas, jei jis tampa dažnu būdu tvarkytis su stresu, verta atkreipti dėmesį. Maisto naudojimas kaip pagrindinė emocinė pagalba gali lemti nekontroliuojamą valgymą ar net ilgainiui paveikti sveikatą.

Ką rekomenduoja sveikatos specialistai?

• Pripažinkite emocijas: Savianalizė po konflikto dažnai padeda suprasti tikrąjį valgymo priežastį.
• Ieškokite alternatyvų: Sportas, kvėpavimo pratimai, trumpas pasivaikščiojimas ar pokalbis su artimu žmogumi gali būti puikios alternatyvos šokoladui.
• Valgykite sąmoningai: Jei norisi šokolado – skanaukite jį lėtai, mėgaukitės nedidele porcija, kad saldumynas netaptų pagrindine emocijų tvarkymo priemone.

Kada verta sunerimti?

Valgymas po streso dažniausiai yra laikinas ir natūralus, tačiau jei šis įprotis kartojasi nuolat ir pastebite, kad nekontroliuojate suvalgomo maisto kiekių, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu. Ypač jei šokoladas naudojamas kaip vienintelis atsakymas į bet kokias stiprias emocijas.

Pabaigai

Noras šokolado po konfliktų – natūrali organizmo reakcija į stresą ir emocinį diskomfortą. Šią reakciją lemia smegenų cheminė sudėtis, įgyti įpročiai ir elementarus energijos poreikis. Tačiau svarbu žinoti: trumpalaikė paguoda saldumynais gali būti dalis sveiko emocinio atsako, jei valgymą deriname su kitais pozityviais būdais tvarkytis su stresu. Mėgaukitės šokoladu atsakingai ir ieškokite pusiausvyros tarp skanaus malonumo bei rūpesčio savo savijauta.