Kodėl po nemalonaus susitikimo keičiasi apetitas

Ar pastebėjote, kad po nemalonaus pokalbio ar įtempto susitikimo keičiasi apetitas? Vieni žmonės visiškai praranda norą valgyti, kiti – atvirkščiai, ima ieškoti paguodos maiste. Šis ryšys tarp emocinių išgyvenimų ir apetito pokyčių – ne atsitiktinumas. Tai sudėtingas mūsų organizmo atsakas, susijęs su emociniu stresu, biologiniais mechanizmais ir psichologija. Straipsnyje aptarsime, kodėl taip nutinka, kokie veiksniai lemia skirtingą reakciją į stresą bei ką galima padaryti, kad išlaikytume pusiausvyrą.

Kaip stresas veikia organizmą?

Nemalonių susitikimų metu mūsų kūne suaktyvėja streso atsakas. Organizme išsiskiria hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis. Jie suaktyvina „kovok arba bėk“ mechanizmą, kuris pasiruošia greitai reaguoti į potencialų pavojų. Tai natūrali ir evoliuciškai išsivysčiusi sistema, skirta apsaugoti mus įvairiose grėsmingose situacijose.

Hormonų įtaka apetitui

• Adrenalinas. Išsiskirdamas stipriai įtemptos situacijos metu, šis hormonas gali sumažinti apetitą, nes organizmas energiją nukreipia į raumenis, o virškinimo veikla tampa mažiau svarbi.
• Kortizolis. Kitaip nei adrenalinas, ilgalaikis kortizolio lygio pakilimas dažniausiai stimuliuoja apetitą. Todėl ilgalaikis stresas gali paskatinti persivalgymą.

Trumpalaikis ir intensyvus stresas labiau siejasi su apetitui neigiamu poveikiu, o užsitęsęs – su polinkiu valgyti daugiau, ypač kaloringo, raminančio maisto.

Psichologiniai faktoriai ir maisto pasirinkimai

Nesmagūs susitikimai neretai pažadina gėdos, kaltės, nerimo ar beviltiškumo jausmus. Psichologai teigia, kad aplinkybės, kai jaučiamės pažeidžiami, gali sukelti skirtingą reakciją į maistą, priklausomai nuo asmeninių ypatybių ir įgūdžių tvarkytis su emocijomis.

Emocinis valgymas: paguoda maistas

Dalis žmonių į stresą reaguoja emociniu valgymu. Saldumynai, riešutai, greitas užkandis – visa tai dažnai tampa priemone laikinai numalšinti nemalonius jausmus ar pasinerti į malonumą. Tyrimai rodo, kad stresinėse situacijose suaktyvėja noras rinktis itin kaloringą, „komfortinį“ maistą.

Apetito praradimas ir virškinimo sistemos reakcijos

Stiprus nerimas ar stresas, ypač kai jaučiamas spaudimas darbovietėje ar tarp asmeninių santykių, kitą grupę žmonių veikia priešingai – jie praranda apetitą. Dažnai pasireiškia „gumulas gerklėje“ ar net pykinimas iš jaudulio. Dalis šio efekto susijusi su padidėjusiu adrenalino kiekiu ir sumažėjusiu skrandžio veiklumu. Tuo metu organizmas paprasčiausiai blokuoja alkio signalus.

Mitų apie stresą ir apetitą paneigimas

• Mitas: „Visi iš streso persivalgo.“
  Faktas: Žmonės į stresą reaguoja labai skirtingai – kai kurie linkę valgyti mažiau, kiti – daugiau.
• Mitas: „Apetito netekimas iš nervų – visada pavojingas.“
  Faktas: Trumpalaikis apetito sumažėjimas po nemalonaus įvykio yra normalus atsakas. Tačiau jei apatija maistui tęsiasi ilgai, verta pasitarti su gydytoju ar psichologu.

Emociniai pokyčiai, tokie kaip apetito svyravimai po stresinių situacijų, yra žinomi ir dažni, tačiau jie savaime nereiškia sveikatos sutrikimo. Daug svarbiau stebėti, ar pokyčiai užsitęsia ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Ką daryti, jei po nemalonaus susitikimo keičiasi apetitas?

Natūralu, kad po nemalonių susitikimų keičiasi noras valgyti. Tačiau svarbu stebėti savo savijautą ir nepamiršti, kad apetito pokyčiai gali būti vertingas signalas apie emocinę būseną.

Naudingi patarimai kasdienybei

• Atkreipkite dėmesį į emocijas. Jei jaučiate, kad pokytis susijęs su emocijomis, paklauskite savęs – ką iš tikrųjų jaučiate? Galbūt maistas tampa būdu užmaskuoti jausmus?
• Neskubėkite save smerkti. Skirtingos reakcijos yra normalios. Jei po sudėtingo pokalbio norite saldumynų ar, priešingai, visai negalite į save žiūrėti maisto, tai nebūtinai ženklas apie nesugebėjimą tvarkytis su stresu.
• Raskite kitų streso malšinimo būdų. Pabandykite trumpą pasivaikščiojimą, kvėpavimo pratimus, pokalbį su draugu ar meditaciją.
• Stebėkite reguliarumą. Jei apetito pokyčiai tęsiasi ilgiau nei savaitę ar pradeda neigiamai veikti sveikatą ir nuotaiką, verta pasitarti su profesionalais.

Kada kreiptis pagalbos?

Dažniausiai trumpalaikis apetito pokytis nėra pavojingas. Tačiau jei pojūčių svyravimai užsitęsia, atsiranda stiprus kūno svorio kritimas ar augimas, kamuoja nuolatinis stresas ar nerimas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar psichologą. Tai gali būti požymis, kad tarp emocinės būsenos ir fizinės sveikatos susiformavo tvirtesnis ryšys, kuriam reikalingas didesnis dėmesys.

Išvada: svarbu suprasti savo reakcijas

Dėl ypatingo ryšio tarp emocinio streso ir apetito pokyčių nereikia jaudintis. Tai natūrali mūsų organizmo reakcija, padedanti prisitaikyti prie išgyvenamų situacijų. Atpažinę, kada noras valgyti kinta dėl išgyvenimų, galime sąmoningiau valdyti savo emocijas ir pasirinkimus. Svarbiausia – neleisti trumpalaikiams pokyčiams peraugti į ilgalaikę problemą ir ieškoti pagalbos, jei to prireiktų.