Kodėl po nemalonios patirties ima „spausti“ akis

Ar kada nors pastebėjote, kad po stipraus streso, baimės ar net nemalonios situacijos pradeda „spausti“ akis? Šis pojūtis, kai akys tampa sunkios, jas spaudžia ar net skauda, daugeliui žmonių sukelia nerimą. Dažnai sunku suprasti – ar tai grėsmingas sveikatos signalas, ar paprasta reakcija į stresą? Šiame straipsnyje išsamiai paaiškiname, kodėl po nemalonių patirčių ar emocinės įtampos jaučiame spaudimą akyse, kas tai lemia fiziologiškai, bei pateikiame patarimus, kaip sumažinti nemalonius pojūčius.

Fiziologiniai mechanizmai: kodėl stresas paveikia akis?

Mūsų kūnas, reaguodamas į stresą ar nemalonią situaciją, aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Tai reiškia, kad pagrindinės kūno sistemos mobilizuojasi – širdis plaka greičiau, pakyla kraujospūdis, kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis. Akys, kaip itin jautrus organas, taip pat reaguoja į šiuos procesus.

Padidėjęs kraujospūdis

Vienas pagrindinių veiksnių – laikinas kraujospūdžio padidėjimas. Kai jaudinamės ar bijome, kraujagyslės susitraukia, o tai gali padidinti kraujo spaudimą akyse. Dėl to gali atsirasti spaudimo, sunkumo ar net diegimo pojūtis akiduobėje.

Raumenų įtampa aplink akis

Nervingumas ar baimė dažnai sukelia nevalingą akių, antakių ir veido raumenų įtempimą. Ilgainiui tokia beveik nepastebima raumenų įtampa sukelia spaudimo, nuovargio ar net skausmo pojūtį aplink akis. Tai – viena dažniausių priežasčių, kodėl nemalonių emocijų metu jaučiame diskomfortą akyse.

Sausėjančios akys

Stresas gali lemti dažnesnį retesnį mirksėjimą, todėl akys prastai sudrėkinamos. Sausėjančios akys tampa jautresnės, ir gali atsirasti spaudimo ar „svorio“ pojūtis. Tokiais atvejais spaudimą lydi deginimas ar „smėlio“ pojūtis akyse.

Psichologinis aspektas: emocijos ir akių pojūčiai

Psichosomatiniai reiškiniai – tai organizmo reakcija į emocinius impulsus, pasireiškianti fiziniais simptomais. Nemalonūs ar įtampą keliantys išgyvenimai gali paveikti ne tik bendrą savijautą, bet ir konkrečius organus, tokius kaip akys.

Padidėjęs dėmesys kūno pojūčiams

Po streso ar išgąsčio esame linkę labiau įsiklausyti į kūno signalus. Kiekvienas nežymus pojūtis tampa ryškesnis ir, jei akys pavargusios ar jau ir anksčiau jautrios, spaudimo efektas sustiprėja. Dažnai tai tampa įpročiu – kiekvieną kartą patyrus nerimą, pastebime ir akių spaudimą.

Nerimas ir somatiniai simptomai

Nerimas gali pasireikšti fiziniais simptomais: padažnėjusiu širdies plakimu, galvos skausmu, skrandžio spazmais, taip pat ir spaudimu akyse. Ypač vartojant daug ekranų ir mažai ilsintis, stresas dar labiau padidina šį poveikį.

Kada verta sunerimti?

Dažniausiai spaudimas akyse po nemalonių išgyvenimų – laikinas ir nepavojingas simptomas. Visgi, yra atvejų, kai šis pojūtis gali reikšti rimtesnę problemą.

• Pojūtis nedingsta net ir nurimus, trunka kelias dienas ar stiprėja
• Kartu pasireiškia regos sutrikimai: dvejinimasis, „šydas“ priekyje, regos lauko netekimas
• Pojūtį lydi stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas
• Yra ankstesnių akių ligų ar rizika glaukoma

Tokiais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju oftalmologu arba šeimos gydytoju.

Mitai ir realybė: spaudimas akyse ir akių kraujospūdis

Neretai žmonės mano, kad spaudimą akyse sukelia „padidintas akių spaudimas“. Tačiau iš tiesų šis pojūtis retai siejamas su tikru intraokuliniu spaudimu (t. y. glaukomos rizika) – dažniau kalbama apie laikiną kraujospūdžio šuolį ar raumenų pertempimą.

Glaukoma, arba padidintas akispūdis, dažniausiai nesukelia ūmaus spaudimo jausmo po streso. Jos simptomai vystosi lėtai ir dažniausiai būna beskausmiai, išskyrus ūmią glaukomą, kurią lydi stiprus skausmas, pykinimas ir regos pokyčiai. Todėl jei spaudimas akyse pasireiškia tik po nemalonių emocijų, tikėtina, kad priežastis – laikina.

Kaip sumažinti spaudimą akyse po nemalonių patirčių?

• Ramybės pratimai ir kvėpavimas – Lėtas, gilus kvėpavimas padeda sumažinti streso hormonų lygį ir raumenų įtampą.
• Akių raumenų atpalaidavimas – Sąmoningai užmerkite akis kelioms sekundėms, leiskite joms pailsėti. Pamirksėkite sąmoningai, kad sudrėkintumėte akis.
• Šilta kompresė – Uždėjus šiltą (ne karštą!) rankšluostuką ant užmerktų akių, pagerinama kraujotaka ir raumenų atsipalaidavimas.
• Vengti įtampos šaltinių – Po nemalonių pojūčių stenkitės kurį laiką nežiūrėti į ekranus, neleisti akių ilsėtis.
• Pilnavertis miegas – Suteikite kūnui ir akims laiko atsigauti po didelio krūvio ar streso.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei spaudimas akyse trunka ilgai, pasireiškia staiga arba lydi kiti neįprasti simptomai, verta kreiptis į gydytoją, ypač jei jau sergate lėtinėmis akių ligomis. Oftalmologo konsultacija padės laiku nustatyti galimas akis veikiančias ligas ir užtikrinti ramybę.

Išvados

Spaudimo akyse pojūtis po nemalonių patirčių – dažnas ir dažniausiai nepavojingas reiškinys, susijęs su laikina raumenų įtampa, padidėjusiu kraujospūdžiu ar akių nuovargiu. Paprastai šis diskomfortas praeina savaime, ypač atsipalaidavus, pailsėjus akims ir kūnui. Supratę, kodėl organizmas taip reaguoja į stresą, galime pasitelkti paprastas priemones, kad pagerintume savijautą ir išvengtume nereikalingo nerimo. Tačiau jei simptomai užsitęsia, lydi regėjimo pokyčiai ar stiprus skausmas – nedelskite, pasikonsultuokite su sveikatos specialistu.